Ją galima užkepti. Pavyzdžiui, kad ir pagal šį receptą.

Kas gyvena Amerikos pietuose, tas žino, jog rūkyta žuvimi pardutouvės čia pernelyg nedžiugina. Yra, pvz, rūkytos lašišos, parduodamos paketėliais po 4oz ( apie 110gr ) už $4, ir praktiškai tuo viskas ir užsibaigia, jeigu neskaičiuotume šalto rūkymo skumbrės iš rusų parduotuvių. Todėl tam reikalui turiu nedidelę karšto rūkymo rūkyklėlę, kurią galima statyti tiesiog ant viryklės. Ją jau kažkada minėjau.

Imame apie kilogramą baltos žuvies file. Lietuvoje tai galėtų būti, pvz, menkė, čia štatuose jos analogas – šamas. File sulaistome citrina ar laimu, užbarstome druskos ir krapų.

Rūkome su obels pjuvenomis ( alksnio pjuvenos tinka dar geriau ), apie 50 minučių, kol žuvis taps tokia:

Kol rūksta, išsiverdame puodą krakmolingų bulvių ir sutriname jas su trupučiu grietinėlės, sviesto, druskos, pipirų, muškato riešuto į piure. Skysčio kiekį/riebumą atitaikykite pagal save, vietoj grietinėlės galite ir pieną pilti, bet su grietinėle skaniau :{) Piure neturi būti pernelyg skysta.

Galima, žinoma, čia ir sustoti ir valgyti file tiesiog taip, su bulvėm, daržovėm, betgi žadėjau užkepėlę, todėl važiuojam toliau. Išrūkytas file dedame į puodą, užpilame pienu, kad apsemtų maždaug taip. Tam jo suėjo apie trys stiklinės. Įbedame porą lauro lapų, užviriname, verdame ant lėtos ugnies apie penkias minutes.

Tuomet suberiame po saują šaldytų žirnelių ir kukurūzų ( čia jau kaip kokias daržoves mėgstate/turite šaldytuve ). Įberiame riečkučias ketvirčiuotų grybų. Geriausiai čia tiktų voveruškos/voveraitės, bet nepradėsim liūdnom temom… Viską vėl užviriname, vėlgi paviriname kokias penkias minutes.

Žuvį ir daržoves išgriebiame kiaurasamčiu, žuvį sudraskomę į plaušus dviejomis šakutėmis ir sukrauname į aukštą skardą, kad sluoksnis būtų iki pusės. Likusį skystį sumaišome su trupučiu krakmolo ar miltų, ištirpdytų šaltame vandenyje, užviriname nuolat maišydami, kad sutirštėtų. Sutirštėjusį skystį supilame ant žuvies, pamaišome, kad gerai pasiskirstytų. Ant viršaus išdėliojame aukščiau minėtąją šalto rūkymo lašišą, supjaustytą siauromis juostelėmis. Jos reikia nedaug, kokią 50 gr., tiesiog akcentėliui.

Bulvių košę išdėliojame iš viršaus, paviršių išlyginame, galima figūriškai. Paviršių galima pabarstyti tarkuotu sūriu.

Kišame visą šį gėrį į 175C orkaitę, 30 minučių, kol viršus truputį apdžiūna ir sūris išsilydo ir apskrunda, ir vualia. Atrodytų, nieko sudėtingo, visi ingredientai paprasti, o visgi visas šio patiekalo cinkas – rūkytame, padūmavusiame skonyje.

Padekoruojame petražolės šakele, vartojame su baltu vynu. Beje, kiekis bus didelis, bet patiekalo likučius galima užšaldyti kameroje ir vėliau be problemų pasišildyti mikrobanginėje, tarkim, nusinešus į darbą.

Skanaus!

Sparniukus perpjauname į tris dalis per sąnarius. Pačią mažiausią atidedam į kamerą, tiks į sultinį. Kitas dvi kraunam į puodą. Ten pat įpilam truputį aliejaus, ir maždaug lygiom dalim trintų kmynų, juodųjų pipirų ir druskos. Sparniukus gerai išmasažuojam ir paliekam šaldytuve per naktį pasimarinuoti.

Beliko juos išrūkyti. Rūkyklėlė veikia karšto rūkymo principu. Į nerūdijančio plieno puodą beriame pjuvenų, po šaukštą ąžuolo ir vyšnios. Skirtingai nuo grilio, pjuvenų mirkyti nereikia.

Ant viršaus, tiesiai ant pjuvenų, dedame skardą, padengtą folija. Folija tik tam, kad būtų galima lengviau plauti.

Ant folijos statomos grotelės su ant jų išdėliotais išsimarinavusiais sparniukais.

Ir tuomet viskas sandariai uždaroma dangčiu. Dangtis iš kraštų turi tokius “bėgius”, ant kurių jis užsimauna ir užsidaro, kaip stalčius. Paliekame truputį plyšelio, ir dedame visa tai ant vidutinės ugnies. Kai tik pasirodo pirmas dūmelis – dangtį uždarome aklinai. Šiek tiek dūmų prasiskverbia, bet butas tikrai neprismirsta, ta prasme, jaučiasi tik skanus dūmelis, akių negraužia.

Po keturiasdešimties minučių sparniukai atrodo taip:

Žinoma, šalto rūkymo su tokia rūkyklėle nepadarysi. Dar vienas pastebėjimas – maistas čia nepaskrunda. Kadangi dūmai savyje turi daug garų, tuose garuose maistas ir pasigamina. Tačiau ištraukus iš rūkyklos sparniukus galima pabaigti skrudinti orkaitėje. Planuoju panašiu principu išsikepti visą vištą, jei pavyks – parašysiu.

O šių sparniukų aromatas – puikus, sparniukai gavosi tikrai labai kvapnūs ir skanūs. Ąžuolo dūmas galbūt kiek truputį stiprokas, labiau tiktų jautienai ar kokioms dešrelėms, bet sumaišytas su vyšnios dūmu ( kuris kiek saldesnis, man jis primena kakao miltelių kvapą ) buvo pats tas.

Ta pati skaitytoja – Eglė – pasakoja, jog tą patį galima padaryti ir neturint rūkyklėlės:

“Aš šį patiekalą gaminu/rūkau “Bauer” storadugniame puode,kurį iškloju folija,ant jos paberiu alksnio pjūvenų(mažą moterišką saujelę),kelios kadagio uogos,įmetu iš folijos padarytų “sniego” gniūžčiu.Visą tai užvožiu skyletu iš “Bauer” puodų rinkinio apvaliu dangteliu.Ant to dangtelio dedu suprieskonintų ir per naktį palaikytų vištos sparnelių,tinka ir jos šlaunelės,kumpeliai,naminių žalio faršo dešrelių.Ant nedidelės kaitros rūkau ~15 min.,rūkymo laikas priklausonuo gabalėlių dydžio.Taip rūkyti galima ir žuvį,nors pati dar nebandžiau.Viskas gaunasi gražios spalvos,nuo kauliukų neriasi,o kvapas…”

Pats taip nebandžiau, bet jeigu kam įdomu, klauskite, įsitikinęs, jog Eglė išaiškins detales. Nuo savęs galiu pridėti, jog žuvį maniškėje rūkyklėlėje irgi galima puikiausiai išrūkyti. Vienintelis trūkumas – rūkyklėlė labai maža, ir maisto joje prigaminti galiu tik vienam – dviems žmonėms. Galbūt, kada nors, kai apsistosim vienoje vietoje, įsigysim ar pasistatysim ką nors geriau. Nusipirkti tokią galima amazon.com, “Camerons stovetop smoker”, apie $40 kainuoja.

O kol kas – skanaus!