Didžiausias skirtumas nuo praeito recepto – kopūstas raudonas, o ne paprastas žaliai baltas. Kažkokio baisiai kitokio skonio jis neturi, nors kažkur man teko skaityti, kad būtent tokie, raudongūžiai kopūstai yra dabartinių baltagūžių pirmtakai, ir jeigu norit paragauti patiekalo tokio, kokį valgė mūsų protėviai, tai reikėtų būtent tokius ir naudoti. Aš tiesiog tokį turėjau užsimetusį ir tiek, kažkokios paslėptos minties čia nėra.

Kad nereikėtų labai šokinėti po receptus, štai patiekalo gaminimo eiga:

Tirpinam keptuvėje taukų, likusių nuo anties kepimo, ar tiesiog sviesto, jeigu neturite tokių. Keturias namines dešreles apkepinam iš abiejų pusių, kol paskrus (per vidurį jos dar gali būti pusžalės). Traukiam lauk ir atidedam, tada į tuos pačius taukus po truputį pjaustom ir metam, vis pamaišydami, kad nieks nesviltų:

• 1 didelį svogūną pusgriežiniais,
• 2 sutarkuotas morkas
• 2 stiebus saliero, mažais griežinėliais
• 1 didelę papriką kubeliais
• 6-7 džiovintus kajeno pipirus (ar maltus, kiekį paderinkite pagal savo skonį ir toleranciją kapsaicinui)
• pusę mažos galvutės raudonojo kopūsto, supjaustyto plonomis juostelėmis
• 6-7 nuluptas ir sutraiškytas česnako skilteles
• Prieskoniai: pora lauro lapų, didelis žiupsnis džiovintų čiobrelių ar kelios surištos šakelės šviežio, didelis žiupsnis kumino

Kai daržovės truputį suminkštės, įkaskite į jas rūkytos šoninės gabalėlį. Įpilkite vyno acto su aromatinėmis žolėmis (aš turiu dar likusio peletrūnų acto), taip kokius 4-5 šaukštus. Pilkite gerą samtį vištienos sultinio (arba gabalą šaldyto), uždenkite ir troškinkite, kol sultinio beveik nebeliks, jis nuvirs ir taps padažu. Tada dar kokią taurę raudono vyno, bordeaux tarkim, ar syrah, kokio nors sunkesnio, sodraus skonio. Tegu dar pasitroškina ir nuverda. Bendrai daržovės su šonine šunta maždaug valandą. Čia daugiau kad šoninė spėtų suminkštėti.

Pabaigoje į kopūstus sudedam atgal pradžioje ištrauktas dešreles ir dar kokią 15 minučių patroškinam. Tik nereikėtų jų užkasti labai giliai, tegu viena pusė kyšo, tada nenusidažys labai smarkiai.

Kraunam kopūstus į lėkštę, dešreles gražiąja puse į viršų ant viršaus, šoninę supjaustom ir išdėliojam iš šonų. Viską pabarstome krapais, dešreles patepam sviestu, kad gražiai blizgėtų. Patiekiam su virtom bulvėm ar tiesiog su juoda duona. Skanaus!

Jeigu netyčia auginate savo darže, arba žinote, kas augina tikrų prancūziškų peletrūnų (dalintų daigais, o ne išaugintų iš sėklų, ir saldžiai kvepiančius anyžiais), vasarą, kai lapeliai dar neperaugę ir stiebai neperdaug sumedėję, nuskinkite kelias ar kelioliką šakelių, nuskalaukite nuo visokių voriukų ir sumeskite į paprastą buteliuką su balto vyno actu. Kiek telpa, tiek ir kimškite, nėra jokių taisyklių ar proporcijų. Tiesa, prieš tai lapelius nuo stiebelių nuskabykite, stiebeliai acte tik vietą užims. Gerai sukratykite, pastatykite kur nors tamsios spintelės gale, ir tegu ten stovi, iki žiemos. Po poros mėnesių šis mišinys kvepės taip, kad žolių aromatas permuš net ir actą. Šis actas neturi galiojimo termino, jokios bakterijos ten nesiveis.

Taipogi, kai bus pats krapų sezonas, kai turguje jie bus pigūs, prisipirkite jų kelis didelius pundelius, nuplaukite, nuimkite lapelius nuo stiebelių ir smulkiai sukapokite, tada nusausinkite, pagrūsdami suberkite į nedidelę dėžutę su dangteliu ir sudėkite į šaldiklį. Taip paruošti krapai irgi išsilaiko praktiškai neribotą laiką, ir jų kvapas praktiškai nedingsta.

Vėlyvą rudenį arba žiemą kietiems, baltagūžiams kopūstams bus pats sezonas. Tarkim, nusipirkote vieną tokį, išsivirėte sriubos, o du trečdaliai kopūsto liko. Ką su juo daryti? Paimkite kokias keturias namines kiaulienos dešreles, geriausia – kai būna su kmynais, bet tiks ir paprastos. Didelėje ketaus keptuvėje ant nedidelės ugnies ištirpinkite gabalą sviesto, sudėkite dešreles vieną greta kitos, sustumkite jas į keptuvės kampą, tegu jos po truputį kepa. Tuo tarpu nusilupkite vieną didelį svogūną arba keletą mažiukų, supjaustykite juos pusgriežiniais, ir iš karto nuo lentutės meskite į laisvą keptuvės vietą. Pamaišykite, kad tolygiai apsiveltų sviestu, ir tegul jie pakepa, kol bus gražūs, rusvi ir aromatingi. Nesumaišykite jų su dešrelėmis, tegu jos kepa sau, o svogūnai sau. Kai pamatysite, jog vienas dešrelės šonas jau apkepė, parudavo, apverskite jas ant kito. Mes jas čia tik skrudiname, kad turėtų daugiau skonio, per vidurį jos dar gali būti truputį žalokos.

Paimkite likusią pusę kopūsto galvos, ar kiek daugiau. Išpjaukite kočėną, supjaustykite kopūstą skiltelėmis, kurias pjaudami skersai supjaustykite šiaudeliais. Gabalėliai turi gautis tokie, kad būtų patogu valgyti. Ką supjaustėte, dėkite į dubenį, ir kai baigsite pjaustyti, žiū, ir svogūnai su dešrelėmis bus apkepę.

Dešreles išimkite į lėkštę, svogūnus išmaišykite po visą keptuvę, ir berkite ant viršaus kopūstus. 28cm keptuvėje aukštais kraštais pusė kopūsto sutilps ir dar vietos liks. Įberkite taip pat vieną raudoną kubeliais supjaustytą papriką. Taip, ji čia ne visai pagal sezoną. Jeigu norite, galite vietoj jos naudoti nepernelyg aštrius suvytintus pipirus, jie čia irgi puikiai tiks. Viską sumaišykite, kad kepti svogūnai tolygiai pasiskirstytų, ir užpilkite vandeniu, sumaišytu su paruoštu peletrūnų actu.

Kiek pilti? Kad kopūstai būtų beveik apsemti, bet neplauktų. Gera pusė stiklinės acto čia tikrai nebus per daug, o toliau eina vanduo, kiek reikia. Jeigu vietoj vandens turite naminio sultinio, bus dar geriau, pilkite ir negalvokite.

Įberkite prieskonių: didelį žiupsnį kmynų ir panašų kiekį garstyčių sėklų, bei porą lauro lapelių. Berkite druskos, tokiam kiekiui reikės gal dviejų-trijų didelių žiupsnių, ragaukite ir tikrinkite. Paimkite galiuką kaimiškos rūkytos dešros, atpjaukite tuziną 2-3mm storio griežinėlių, išmėtykite po kopūstus ir viską gerai sumaišykite. Atpjaukite gabalėlį rūkytos šoninės, maždaug tokio dydžio, kaip du vienas ant kito sudėti cigarečių pakeliai, užkapstykite jį į kopūstus.

Ant kopūstų viršaus sudėkite dešreles, užkaskite jas, kad matytųsi tik vieno šono viršus, uždenkite dangtį ir troškinkite ant nedidelės ugnies kokias 20 minučių, po 10 minučių apversdami ant kito šono. Tada dešreles ištraukite, o kopūstus troškinkite toliau, kol bus minkšti. Tai užtruks dar kokią valandą, o gal ir pusantros. Ragaukite ir žiūrėkite. Geriausia būtų prieš pabaigą dangtį nuimti, kad skystis nuvirtų ir koncentruotųsi, virstų kone sirupu. Tiesa, taip padaryti bus lengviau, jeigu naudojote naminį sultinį.

Kai liks apie 20 minučių iki pabaigos, įberkite į kopūstus didelį žiupsnį džiovintų čiobrelių ir išmaišykite. Likus kelioms minutėms iki pateikiant, sudėkite dešreles atgal į kopūstus, kad sušiltų. Aišku, jeigu mėgstate sausas ir suvirusias dešreles, galite jas troškinti per visą laiką, neištraukdami.

Kai išjungsite ugnį, gausiai pabarstykite kopūstus šaldytais krapais ir išmaišykite. Tik jeigu neturite šaldytų krapų, vietoj jų neberkite džiovintų. Tokie kvepia ne krapais, o šienu, ir dargi ne pačiu kvapniausiu. Pačioje pabaigoje, jeigu paragausite ir jeigu nebus labai rūgštu, pašlakstykite dar truputį šviežio peletrūnų acto, tik šįkart saikingai, tik dėl kvapo.

Pateikdami ant stalo, kopūstus sudėkite į serviravimo lėkštę taip, kad vietomis matytųsi bordiniai rūkytų dešrelių griežinėliai. Lašinukus supjaustykite plonomis riekutėmis ir sudėkite aplinkui, palei lėkštės kraštą, kaip dekoraciją. Ant viršaus uždėkite dešreles ir truputį palaistykite jas sutirštėjusiu skysčiu iš kopūstų, kad gražiai blizgėtų, o jeigu skystis nelabai tirštas – lengvai pablizginkite jas šviežiu sviestu.

Taip paruošti kopūstai nepadarys gėdos net ir ant šventinio stalo. O kita gera jų savybė – jų likučiai kuo puikiausiai išsilaiko šaldytuve, ir pašildyti mikrobangėje būna kaip ką tik pagaminti. Puikus variantas, jeigu norite kažką pietums nusinešti į darbą.

Argi nesmagu, kad dabar tinkamas sezonas tokiems skanumynams?

Šiandien šildysimės dešrelėmis su obuoliais. Šį kartą viskas tiksliai pagal sezoną.

Susirandame dvi dideles keptuves, uždegame dujas ant dviejų viryklės “skylių”. Jau šilčiau :{)

Imame kokį tuziną kietesnių, rūgštesnių obuolių, nors iš principo tiks bet kokie, svarbiausia, kad jau ne visai tokie saldiniai ir krakmolingi, byrantys vos paspaudus pirštu. Obuolius pjauname ketvirčiais, išpjauname sėklas su visomis kitomis nevalgomomis dalimis, tuomet kiekvieną ketvirtį dar išilgai per pusę ir skersai į tris dalis. Arba kokiu nors kitokiu algoritmu, svarbiausia, kad gautume maždaug 1-2cm dydžio obuolių gabalėlių, šiek tiek primenančių kubelius.

Į vieną iš dviejų keptuvių metam šaukštą sviesto, ištirpinam, suberiam obuolius, išmaišom, tegu kaista ant tokios apystiprės ugnies. Tuo tarpu keturis nedidelius svogūnus pjaustome griežinėliais, šmočiuką sviesto į kitą keptuvę, suverčiam svogūnus, kepam ant vidutinės ugnies. Stovim šalia ir šildomės, vis pamaišydami.

Kaip žinot, kada jau gana kepti? Obuoliai neturi sutežti į košę, tiesiog šiek tiek apminkštėti. Kai tik jie tampa tokie, beriam ant viršaus šaukštą cukraus (arba mažiau, žiūrint kokio saldumo obuoliai), žiupsnį druskos, žiupsnį džiovintų čiobrelių (arba mairūnų, čia jie irgi tinka). Išmaišom, pašildom dar minutę, ir išjungiam. Stumiam keptuvę į kraštą, tegu palaukia šiltai. Galima uždengti ne dangčiu, o didele lėkšte, tuo pačiu ir lėkštė sušils – o tai svarbu.

Tuo tarpu svogūnus pakepam iki švelnaus rusvumo, tolygiai pasklaidome aplink keptuvę ir ant viršaus krauname šviežias kiaulienos dešreles, iš ką tik kaime paskerstos kriuksės. Prikraunam jų tiek, kad padengtų svogūnus, kiek telpa į keptuvę, tiek ir bus gerai. Ant viršaus pilam balto vyno, iš akies, kažkur gal pusę stiklinės, kad apsemtų dešreles maždaug trečdaliu. Ant viršaus žiupsnį kmynų ir saujelę nuplautų ir perrinktų razinų. Čiobrelio galima dar, bet jį geriau prieš pabaigą. Uždengiam dangtį ir troškinam, kol dešrelės bus gatavos (paspaudus jos bus kietokos, nebesuglebusios, kaip pačioje pradžioje. Galų gale, ištraukit vieną ir perpjaukit, pažiūrėkit, ar iškepus, nėra čia jokio nusikaltimo.) Troškinant jos, priklausomai nuo riebumo, paleis kažkiek skysčio ir taukų, tai normalu.

Kai dešrelės paruoštos, perkraunam jas į keptuvę su obuoliais, o likusį skystį nugarinam ant didelės ugnies, kad liktų nedaug, o svogūnai taptų tamsiai rudos spalvos. Surinkimas: ant pašildytos lėkštės krauname obuolių sluoksnį, ant viršaus dėliojame dešreles, ant jų išgraibome iš keptuvėje likusių riebalų svogūnus ir razinas ir išdėliojam ant viršaus.

Ir turime štai ką:

Rūgštoki obuoliai puikiai atsveria dešrelių salstelėjusį riebumą. Užsigerti tinka arba tas pats vynas, kurį naudojom troškinimui (juk neišgėrėt dar viso butelio šildymosi proceso metu?), arba namine duonos gira, kuri čia irgi labai į temą. Galima ir juoda duona užsikąsti, jei kam reikia.

Skanaus.

Košę patys mokat pasidaryt, tai prie to ir neapsistosiu.

Dešrelėms reikės:

0,5kg arba 4 vnt bratwurst’ų ( vokiškos kiaulienos ir veršienos dešrelės, nors iš principo nelabai yra skirtumo, bele ne sasyskos ).
pusė didelio svogūno
kalendros sėklų, kmynų sėklų, garstyčių sėklų – kiek kas mėgsta, bet šiaip apie trečdalį šaukštelio kiekvieno
2 buteliai ( po 0.35 ) gero tamsaus alaus
nedidelis gabalėlis imbiero, nuskustas. Na, kokio 1 cm ilgio.
skiltelė česnako

Svogą supjaustom griežinėliais ir išdėliojam ant puodo dugno. Ant viršaus suberiam prieskonius ir supjaustytą imbierą.

Ant viršaus krauname dešrialas ir užpilame alų ( naudojau vietinį, visai neblogas ). Ne nusikaltimas nuo kiekvieno butelio nugerti po gurkšnį, ne taip apmaudu bus pilti. Visą šitą dalyką užviriname, ir numažinę ugnį, kad lėtai burbuliuotų. Verdame 10 minučių, tuomet nukeliame nuo ugnies ir leidžiame pastovėti dar 10.

Nuomonės skiriasi, ar reikia prieš verdant žalias dešreles subadyt, ar nereikia. Jeigu subadysi – geriau įsigers alus verdant, tačiau kepant išbėgs sultys, ir dešrelės bus sausesnės. Jeigu ne – gali sutrūkinėti kepant ir taip ( nors dažniausiai ne ), dešrelės bus sultingesnės, bet mažiau įsigers alaus. Čia jau spręskit pagal save.

Tuomet užkaičiame keptuvę, arba dar geriau – grilį, ir apkepiname virtas dešreles truputyje aliejaus, kad odelė pasidarytų rusva ir traški. Kiti dar mėgsta svogūnus iš alaus išgriebt ir valgyt, bet man jie nepasirodė labai skanūs.

Tuo tarpu, kol dešrelės dar verda, galima pasigaminti saldžiarūgščių raudonųjų kopūstų. Jiems reikės:
0,5 galvos raud. kopūsto
alyvų aliejaus ( du kartus aplink keptuvę )
stiklinė raudonojo vyno acto ( šiukštu ne paprasto acto )
pusė stiklinės vandens
šaukštas su kaupu cukraus, jeigu rudo yra – dar geriau
skiltelė česnako, supjaustyta plonais griežinėliais
garstyčių ir kmynų sėklų – po pusę arb. šaukštelio.
druska+pipirai

Kopūstus supjaustome plonai, kaip rauginimui. Jų gaunasi maždaug tiek:

Keptuvėje sumaišome aliejų, actą, vandenį ir cukrų ir kaitiname, kol cukrus ištirps. Tuomet ant viršaus krauname sėklas, česnaką ir kopūstus, ir kepame atidengtą apie 20-30 minučių, kol skystis išgaruos, o kopūstai suminkštės ir kiek apkeps. Nesibaidykite acto kiekio – išgaravus jo liks tik truputį rūgštumos, atsvertos cukraus saldumo. Pabaigus padruskinam-papipirinam, pagal skonį.

Va ir viskas. Valgyti su garstyčiomis arba be jų, bet būtinai su daug alaus.
Kaip sakiau, prezentacija nekokia, bet skonis visai neblogas.