Viščiukas ant grilio

Taigi, turim visą, nepjaustytą viščiuką, ir norime jį iškepti ant grilio. Nieko nėra paprasčiau. Tai galima atlikti ir ant paprastos šašlykinės, principas lygiai tas pats.

Visų pirma, imame virtuvines žirkles ar aštrų peilį ir išpjauname viščiukui stuburą, pjaudami per šonkaulius iš abiejų pusių. Jo, žinoma, nereikia išmesti – dėkite į šaldiklį, sunaudosite kitą kartą, kai virsite sultinį. Taip pat sunkiu virtuviniu peiliu nukertame blauzdelių galiukus, taip gražiau atrodys, kai iškeps. Sparniukų galus užriečiame už krūtinėlių, kad laikytųsi ir nesimaskatuotų.

Kai stuburas pašalintas, viščiuką galima išskleisti, kaip knygą. Truputį įkirskite peiliu ties kaklu, ten yra pora kauliukų, kurie trukdo viščiukui pilnai atsiskleisti. Štai tokį, plokščią viščiuką galima kloti ant grilio grotelių, ir jis iškeps kur kas greičiau, nei tas, kurį kepame orkaitėje : vietoj valandos su viršum užtruksim tiktai pusvalandį. Kepsime ant didelės ugnies, todėl yra pora vietų, kurios gali nespėti iškepti visiškai, pvz kur blauzdelė jungiasi su šlaunele, ar sparnelių “pažastyse”. Gerai yra ten šiek tiek įpjauti, iki sąnario.

Galima viščiuką kepti ir taip, kaip yra, tik pabarsčius druska ir pipirais, tačiau pamėginkite ir štai tokį variantą. Grūstuvėje sugrūdame:

  • gerą žiupsnį juodųjų pipirų
  • keletą kvapiųjų
  • porą-trejetą gvazdikėlių
  • keletą nedidelių cinamono nuolaužėlių, grynai tik žiupsnį, labai nedaug
  • keletą džiovintų kajeno pipirų (arba naudokite maltus, paderinkite pagal savo aštrumo pomėgius)
  • porą žiupsnių rupios druskos, kad geriau susimaltų

Sugrūdus įmaišome dar gerą žiupsnį provanso žolelių. Jeigu turite, čia labai tiks ir truputis levandų žiedų. Vietoj abiejų šitų taip pat galima naudoti ir čiobrelius. Dar galima tarkuotos citrinos žievelės įmaišyti, irgi tiks.

Beriame visus prieskonius į nedidelį indelį, įdedam ten pat kelias skilteles sutraiškytų ir sukapotų česnakų, porą šaukštų garstyčių (Dijon stiliaus, nelabai aštrių), truputį alyvuogių aliejaus, truputį balto vyno. Viską gerai išmaišome ir gauta mase įtriname viščiuką iš abiejų pusių. Statome į šaldytuvą, tegu jis ten mažumėlę pasiilsi ir įsigeria, kol ruošim šašlykinę.

Kepsim neilgai, bet stipriame karštyje, todėl paruošti reikia tinkamą kiekį anglių. Gerai yra netgi kepimo metu vis pavėduoti anglis, kad būtų karštesnės. Viščiuką klojam ant grotelių (ar įspraudžiam tarp dviejų grotelių su rankena, žinot turbūt apie ką aš, visur šį daiktą parduoda po kelis eurus). Pradedam kepti oda į apačią, ir iš karto nevartaliojam. Oda turi sukepti, tada ji nesunkiai pati atkibs nuo grotelių. Tada apverčiam, pakepam iš kitos pusės, vėlgi, pavėduodami anglis, kepam karštai. Tada galima pavartyti ir dažniau, kad iškeptų tolygiai.

Greitai ir karštai kepamas viščiukas neturės progos išdžiūti. Tikrinti geriau tiesiog pirštu, jeigu esate pakankamai įgudęs, arba mėsos termometru, įsmeigus į storiausią krūtinėlės vietą. Jeigu vidinė temperatūra apie 65C ar daugiau – viščiukas iškepęs. Pirštu paspaudinėjus tokios krūtinėlės dar spyruokliuoja, nėra suglebusios, kaip žalios mėsos, bet ir ne kietos, kas rodytų, kad mėsa tiesiog perkepusi.

Nuimtą nuo grilio viščiuką dėkite į lėkštę, užklokite folija, ir tegu jis dar taip kokias penkias-dešimt minučių paguli, kol visi susės prie stalo. Taip paruoštos krūtinėlės bus labai sultingos, o kojos irgi spės iškepti, nes jų sluoksnis plonesnis, jos keps truputį greičiau. Prie mėsos aš paprastai ant iešmų suveriu pievagrybių, paprikų gabalėlių, ir pakepu juos kartu su viščiuku, šašlykinėje. Bet jeigu norite kažko sočiau, čia taip pat tiks virtos bulvės ar bulvių košė, ar tiesiog prancūziško batono riekelės.

chicken

Ir žinoma, gėrimas prie maisto. Čia tiks šaltas Chardonnay, arba šviesus alus, ypač toks, kur labiau jaučiami apyniai, britiški bitteriai, IPA ar panašūs.

Skanaus!

P.S. nuotrauka kol kas asociatyvinė, iš interneto.