Archives by date

You are browsing the site archives by date.

Virtuvės užkariavimo menas

Virtuvės užkariavimo menas

Norėčiau papasakoti kiek daugiau, apie ką ši knyga. Bet visų pirma, labai noriu padėkoti visiems, kurie jau įsigijo mano knygą “Virtuvės užkariavimo menas”, ir ypač visiems tiems, kurie parekomendavo ją savo draugams tiesiogiai ar socialiniuose tinkluose. Nors leidykla mane ir bara už tai, tačiau aš vis dar tebesu įsitikinęs, jog tai knyga turi kalbėti apie […]

Senovinis šiupinys

Senovinis šiupinys

Dar vienas pavyzdys, kaip gaminant maistą namuose galima sunaudoti visokius likučius ir iš nieko sukurti dar vieną labai skanų patiekalą. Savaitgalį viriau kiaulių liežuvius. Žinote gi kaip, įprastu būdu – sudedi į puodą, užpili šaltu vandeniu, kad apsemtų, užvirini, nugriebdamas putas, tada įmeti perpus perpjautą svogūną, dideliais gabalais supjaustytą morką ir saliero stiebą, prieskonių – […]

Šonkauliukai iš Kalvarijų turgaus

(Rašiau apie tai pas save G+ maždaug prieš metus, dedu dabar ir čia) Noriu duoti jums vieną kulinarinį patarimą; tikiuosi, neteks man dėl to pačiam gailėtis, na bet žiūrėsim, kaip ten bus. Tie, kurie gyvena Vilniuje, ir kurie užsuka kartais į Kalvarijų turgų nusipirkti rūkytos mėsytės, greičiausiai jau seniai išsiaiškino, kur kainos ir kokybės santykis […]

Apie vertimo bėdas

Apie vertimo bėdas

1977m lietuviškai buvo išleista Giunterio Lindes ir Hainco Knoblocho knyga “Gero apetito”. Kadaise vaikystėje, nors ir nemokėdamas gaminti maisto, aš ją dažnokai pavartydavau ir paskaitinėdavau. Mane žavėjo tai, kad joje aprašyti patiekalai iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių, kartu su receptais, pagal kuriuos galėtum juos ir pasigaminti, bei trumpos smagios istorijos apie viską iš visur. Garantuoju, […]

Mano knyga apie kulinariją

Mano knyga apie kulinariją

Leidykla oficialiai pranešė apie planuojamą leisti knygą. Ką gi, tai pagaliau oficialu. Mano pirmoji kulinarinė knyga, Virtuvės užkariavimo menas, išeis jau labai greitai, tikėtina – lapkričio mėnesį. Naudodamasis proga norėčiau iš širdies padėkoti: * Jurgitai Ludavičienei, kuri niekaip neatstojo ir visgi įkalbėjo seną niurzgeklį imtis šio ilgo ir sudėtingo projekto; * redaktorėms Jolitai Tūbelytei-Parvickienei ir […]

Vištienos frikase

Vištienos frikase

Štai gana tipiškas XVIIa pabaigos receptas iš prancūziškos kulinarinės knygos „Gero gyvenimo menas“, autorius L.S.R, 1693m, Lionas. Atkreipkite dėmesį, kaip nedaug autorius skiria dėmesio tam, kaip sutirštinti padažą, kaip nuvirinti, kaip saugoti, kad neprisviltų, tačiau, kaip tipiškas baroko laikų autorius, labai atsiprašinėja skaitytojų dėl to, kad tekste nuolat kartojasi tie patys žodžiai, kurių pernelyg dažnas […]

Puota dvylikai asmenų, 1833m

Puota dvylikai asmenų, 1833m

1833-ieji metai. Prieš savaitę pasiuntinukas jums įteikė pakvietimą pietų pas pakankamai įtakingus draugus, ir jūs mielai jį priimate, įdavę vaikigaliui smulkią monetą už darbą ir įbrukę jam RSVP, nunešti atgal draugams. Šeštadienį, spalio 26ąją jūs užsivelkate išeiginį fraką (ar padedama kambarinės apsirengiate puošnią suknelę), paltą, pirštines, skrybėlę, sėdatės į puskarietę, ir, vežikui krestelėjus vadelėmis, neskubėdami […]

Rudas jautienos sultinys ir mėsos "glace"

Rudas jautienos sultinys ir mėsos “glace”

Klasikinėje prancūzų virtuvėje yra toks dalykas, kaip „glace“. Sunku tai išversti vienu žodžiu. XIXa viduryje leistoje „Kucharka Litewska“, pvz, jis verčiamas kaip „sausas sultinys“, nors pažodžiui glace – tai „ledas“ arba koks nors „blizgis“, jeigu turėsime omeny, kad viena veiksmažodžio „glacer“ reikšmių yra „pablizginti“. Dažniausiai glace – tai rudas jautienos ar veršienos sultinys, išvirtas taip, […]

Apie knygą

Apie knygą

Nedaug kas žino, jog visa knyga “Virtuvės užkariavimo menas” buvo parašyta neprisilietus prie PC, o tik su Samsung planšete, pajungus prie jos klaviatūrą. Nedaugelis (tik gal kokie du-trys žmonės) įtaria, jog ir jos turinys, jos forma, jos pati idėja irgi buvo sukurta naudojant Android įrankius, o būtent SimpleMind applikacijos nemokamą versiją. Ne taip ir senai […]

Šiek tiek apie progresą

Šiek tiek apie progresą

Tie, kurie mane truputį pažįsta realiame gyvenime, greičiausiai pastebėjo mano polinkį į senovinius, klasikinius dalykus. Mane žavi XIXa vidurio architektūra, su savo frizais, architravais ir karnizais, su kariotidėmis, palmetėmis ir liūtų skulptūromis prie įėjimo. Man kur kas mieliau žiūrėti į rankų darbo senovinius baldus ir medžiu iki pusės padengtas sienas, nei į modernius ir šiuolaikiškus […]