(Rašiau apie tai pas save G+ maždaug prieš metus, dedu dabar ir čia)
Noriu duoti jums vieną kulinarinį patarimą; tikiuosi, neteks man dėl to pačiam gailėtis, na bet žiūrėsim, kaip ten bus.
Tie, kurie gyvena Vilniuje, ir kurie užsuka kartais į Kalvarijų turgų nusipirkti rūkytos mėsytės, greičiausiai jau seniai išsiaiškino, kur kainos ir kokybės santykis optimaliausias: pas tokį jaunuolį iš Kauno rajono, prie kurio prekystalio eilė paprastai dvigubai ar net trigubai ilgesnė, nei pas kitus. Jis prekiauja kiauliena, šalto rūkymo ir vytinta. Nesileisdamas į panegirikas apie tą mėsytę, paminėsiu tik, kad jis kartais turi šalto rūkymo šonkauliukų, nuo šonkaulių apačios. Kaina apie 3,50 euro už kilą, o tiek ar net kiek mažiau svers visa šonkauliukų paltis.
Nemėginkite jų graužti kaip yra, bus labai sunku. Tačiau jeigu juos užkasite į raugintus kopūstus ir patroškinsite bent jau valandą, o dar geriau – porą, ant labai mažos ugnies, su iki rusvumo pakepintais svogūnais ir keliais lauro lapais, kol šonkauliukai kris nuo kaulo ir mėsa taps švelnutė, nenustebkite, kad pats vienas tą paltį ir sudorosite. Kopūstai savo ruoštu prisigers rūkytos mėsos skonio ir taip pat virs kone savarankišku patiekalu, o jeigu kartu su šonkauliukais – išvis liežuvį galima praryti.
Arba barščius kai virsite, standartinius tokius, iš paraugintų burokėlių, kietų jautienos gabalų su kaulu, įmeskite ir keletą tokių rūkytų šonkauliukų. Išvirkite, tada šaukštą grietinės, dar petražolių ir krapų ant viršaus, ir tiktai džiaugsitės, kad jau atėjo pagaliau šalti orai ir galima be sąžinės graužaties mėgautis tokiais delikatesais. Prie jų net bulvių nesinorės, vien tik juodos ruginės duonos.
Tik būkit žmonės, perskaitę mano žinutę nesubėkite visi iš karto į turgų ir neišpirkite visų šonkaulių, palikite ir man!