Uncategorized

Senokai jau nerašiau…

…bet jau vien tai, kad šis puslapis dar neuždarytas ir veikia, reiškia, kad viltis dar gyva, ir jau greit tikiuosi toliau pildyti įrašus čia. O tuo tarpu žvilgtelkite į facebook’ą, aš ten užsiregistravau prieš porą savaičių ir siaučiu po truputėlį. Ypatinga akcija, priimu ten visus norinčius į draugus, kas tik pasibeldžia

Kaip valgyti kiaušinius

Kaip valgyti kiaušinius

Pabandęs valgyti skystai virtą kiaušinį sidabriniu šaukšteliu, staiga sužinai naują keistą dalyką. Pats šaukštelis neturi jokio skonio: juk sidabras – gana inertiškas metalas. Taip, jis oksiduojasi, reaguodamas su ore esančiu vandenilio sulfidu ir tamsėja, tačiau sidabro sulfidas Ag2S – labai sunkiai tirpstanti druska, dėl to kažkokio skonio irgi neturi. Bet jeigu tokiu šaukšteliu paragausi kiaušinio, […]

Kas yra "Tikroji Mūsų Virtuvė"?

Kas yra “Tikroji Mūsų Virtuvė”?

Kaip greičiausiai pastebėjote, kulinarijos istorija – tai viena iš mano mėgstamų temų. Juk istorija, žvelgiant paviršutiniškai – tai kažkas tokio slėpiningo, iš mūsų praeities, tai protėvių paslaptys, kurias mes paveldėjome ir kuriomis didžiuojamės. Nuo čia iki nacionalizmo vos vienas žingsnis. Kaip dažnai jums teko skaityti: “štai mūsų, lietuvių, protėviai sugebėdavo pagaminti tokius nuostabius patiekalus, nei […]

Caro blynai

Caro blynai

Kepiau savaitgalį blynus pagal šį receptą: Jeigu jis pasirodė kažkur girdėtas – tai taip ir yra. Jis iš XIXa vidurio, Jelenos Malachovec “Dovana jaunosioms šeimininkėms”, kurį tarpukariu išvertė į lietuvių kalbą kaip “Didžioji virėja”. Šį receptą tiražuoja daug kas, pradedant rusų kulinariniais (ir ne tik) puslapiais ir žurnalais, baigiant ir mūsiškiais. Visur šis receptas duodamas […]

Vieno pyrago recepto istorija

Vieno pyrago recepto istorija

Mano dėmesį patraukė daugiau nei prieš metus viename iš žurnalų spausdintas straipsnis su receptu, pavadintas “Šefo Liutauro Čepracko velykinis apelsinų pyragas”, kurį netrukus perspausdino beveik visi Lietuvos internetiniai portalai, nepraleidę progos pakonkuruoti, kuris sugalvos labiau absurdišką ir clickbaitinę antraštę (ko gero, nugalėtojas čia būtų “Liutauro Čepracko apelsinų pyragas ant stalo švytės tarsi saulė”. Matyt todėl, […]

Apie vertimo bėdas

Apie vertimo bėdas

1977m lietuviškai buvo išleista Giunterio Lindes ir Hainco Knoblocho knyga “Gero apetito”. Kadaise vaikystėje, nors ir nemokėdamas gaminti maisto, aš ją dažnokai pavartydavau ir paskaitinėdavau. Mane žavėjo tai, kad joje aprašyti patiekalai iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių, kartu su receptais, pagal kuriuos galėtum juos ir pasigaminti, bei trumpos smagios istorijos apie viską iš visur. Garantuoju, […]

Mano knyga apie kulinariją

Mano knyga apie kulinariją

Leidykla oficialiai pranešė apie planuojamą leisti knygą. Ką gi, tai pagaliau oficialu. Mano pirmoji kulinarinė knyga, Virtuvės užkariavimo menas, išeis jau labai greitai, tikėtina – lapkričio mėnesį. Naudodamasis proga norėčiau iš širdies padėkoti: * Jurgitai Ludavičienei, kuri niekaip neatstojo ir visgi įkalbėjo seną niurzgeklį imtis šio ilgo ir sudėtingo projekto; * redaktorėms Jolitai Tūbelytei-Parvickienei ir […]

Puota dvylikai asmenų, 1833m

Puota dvylikai asmenų, 1833m

1833-ieji metai. Prieš savaitę pasiuntinukas jums įteikė pakvietimą pietų pas pakankamai įtakingus draugus, ir jūs mielai jį priimate, įdavę vaikigaliui smulkią monetą už darbą ir įbrukę jam RSVP, nunešti atgal draugams. Šeštadienį, spalio 26ąją jūs užsivelkate išeiginį fraką (ar padedama kambarinės apsirengiate puošnią suknelę), paltą, pirštines, skrybėlę, sėdatės į puskarietę, ir, vežikui krestelėjus vadelėmis, neskubėdami […]

Apie knygą

Apie knygą

Nedaug kas žino, jog visa knyga “Virtuvės užkariavimo menas” buvo parašyta neprisilietus prie PC, o tik su Samsung planšete, pajungus prie jos klaviatūrą. Nedaugelis (tik gal kokie du-trys žmonės) įtaria, jog ir jos turinys, jos forma, jos pati idėja irgi buvo sukurta naudojant Android įrankius, o būtent SimpleMind applikacijos nemokamą versiją. Ne taip ir senai […]

Šiek tiek apie progresą

Šiek tiek apie progresą

Tie, kurie mane truputį pažįsta realiame gyvenime, greičiausiai pastebėjo mano polinkį į senovinius, klasikinius dalykus. Mane žavi XIXa vidurio architektūra, su savo frizais, architravais ir karnizais, su kariotidėmis, palmetėmis ir liūtų skulptūromis prie įėjimo. Man kur kas mieliau žiūrėti į rankų darbo senovinius baldus ir medžiu iki pusės padengtas sienas, nei į modernius ir šiuolaikiškus […]