Valgom gi vištų šlauneles, ančių, kalakutų netgi. Bet atsibosta. O va neseniai vaikštinėjau supermarkete, žiūriu, oho, ėriuko šlaunelė parduodama, o kaina išvis juokinga, už jautieną pigiau ( čia turbūt būtų teksakietiškas analogas “pigiau grybų” ). Na ir kaip tokios neprigriebti? Taigi.

O ką su ja daryti? Nagi žiūrim.

Šiaip jau ėrieną tradiciškai, bent jau anglakalbėse šalyse, valgo per velykas. Bet kam rizikuoti ir laukti velykų, o po to drebėti, kad “o kas jeigu nepasiseks”. Geriau jau pasitreniruoti ir šiaip, šiokią dieną :{) Galbūt reikėtų paminėti, šis ėrienos gabalas – 2,2kg arba 4,8lb.

Visų pirma, ėrieną nuplauname ir nušluostome, tuomet imame virtuvinės virvutės ir visą gabalą tvarkingai suraišiojame. Svarbiausia prisiminti, jog nailoninės virvutės čia naudoti nederėtų – ji nuo karščio lydosi. Raišioti galima atskirais gabalėliais, galima vienu ištisiniu, kaip čia. Manau, per daug vargo nebus, jeigu neaišku kaip – klauskit.

Prieš kepant gerai būtų šlaunelę pamarinuoti. Tam mes imame du apelsinus, gerai juos nuplauname ir nutarkuojame žievelę ( kurią dar galima pavirti 2-3 minutes, bet nebūtina ). Taip pat reikės česnako, kelių šakelių mėtos, kelių lapų baziliko, trijų-keturių ančiuvių file, pusės citrinos sulčių ir gero extra virgin alyvų aliejaus. Aš dariau truputį dar mandriau, su lazdynų riešutų aliejumi, kvapas nuo jo pasakiškas :{).

Česnakų skilteles nulupam, ir viską, kas ne mėsa, metam į mikserį ir sumalam. Gauname tokią košelę.

Dabar imame mažą peiliuką ir pridarome mėsoje skylučių, tokių, kad į vidų lįstų pirštas.

Ir va būtent tuo pačiu pirštu ir prikaišiojam marinato į skylutes, o kas lieka – tolygiu sluoksniu ištepliojam po mėsą. Mėsą dedam į dubenį ar užsegamą maišelį ir paliekam pasimarinuoti per naktį.

Kitą dieną marinatą nuvalome, mėsą sutepame aliejumi ( alyvų, arba kaip šiuo atveju, riešutiniu ), pasūdome, gausiai papipiriname ir pašauname ( pykšt ) į orkaitę, 220C, penkiolikai minučių. Tuomet ugnį numažiname iki 160C, ir kepame dar apie valandą penkiolika minučių, kol temperatūra viduryje bus 57-58 laipsniai. Tokios temperatūros ėriena bus “padažyta rožine spalva”, arba amerikoniškai tariant iš viršaus “medium well”, o pačiame viduje “medium” ar net “medium rare”. Pati minkščiausia ėriena, kai iškepta “medium rare”, tuomet ji tiesiog burnoje tirpsta. Jeigu norite, kad būtų pilnai iškepusi, kepkite iki 70C, t.y. dar kokias 20-30 minučių.

Kai ištraukiame skardą iš orkaitės, mėsą nuimame ir paliekame pastovėti apie 10-20 minučių ( būtina, antraip ištekės sultys, mėsa bus sausesnė ), o pačią dar įkaitusią skardą užpilame kažkur stikline vištienos ar veršienos sultinio, kad nusiplautų prikepėliai. Pasūdome, ir pilame į nedidelį puodelį, kur įpilame truputį vyno ir paviriname, kad nugaruotų. Čia bus padažas – užpilas mėsai. Jeigu per skystas, galima sutirštinti miltais. Nuo mėsos nupjaustome virvutes.

Serviruojame su žaliomis pupelėmis, sumaišytomis su karamelizuotais svogūnais ir spirgučių gabalėliais. Galima taip pat ir su bulvių koše. Maisto užteks kokiems keturiems žmonėms tai tikrai, šešiems irgi normaliai, tik tuo atveju garnyro reikėtų daugiau.

Skanaus!