Indai turi tokią krūtą paplotėlį, naan vadinasi. Paprastai lašo formos, minkštas, lankstus, o kai kur vietomis iškilę burbuliukai paskrudę kone iki juodumo. Kandi ir kaifuoji, ir prie kario puikiai tinka. Problema ta, kad jie kepa tą naan dideliuose į žemę įkastuose ąsočiuose, dideliuose tokiuose, gal metro diametro ir pusantro metro gylio, kurių dugne padaryta oro cirkuliacija ir dega anglys. Žodžiu karštis atsispindi nuo ąsočio sienelių, beveik nepabėga lauk, ir temperatūra ten užkyla kone iki 320C. Tada nekeptą paplotėlį jie suvilgo vandeniu, kiša ranka gilyn į ąsočio vidų ir mosteldami prilipdo tešlą prie vidinės sienelės, o kai iškepa – su kabliu nukabina. Tandūras ( ar kitur dar tandyras ) vadinasi toks daiktas.

Na, o kadangi tandūro dar kol kas neįsigijau, pabandžiau panašų fintą su paprasta orkaite.

Viskas prasideda nuo tešlos. Jeigu kada teko patiems keptis picą, tai pastebėsite, jog viskas gamina praktiškai taip pat, tik tešla kiek kitokia. Beje, specialiai nevadinsiu šio patiekalo nei lavašu, nei naan, nei picos pagrindu, nei kaip nors kitaip. Tiesiog skanus paplotėlis. Kad niekam nekiltų noras kabinėtis.

Porą šaukštelių sausų mielių užpilame keliais šaukštais pašildyto pieno ir šaukštu cukraus, leidžiame pastovėti kokias penkias – dešimt minučių, kol mielės atsigaus ir pradės putoti.

Tuo metu dubenėlyje sumaišome stiklinę pieno, pusę stiklinės jogurto, vieną kiaušinį, žiupsnį druskos.

Ant užputojusių mielių pilame keturias stiklines miltų, padarome per vidurį “šulinį”, ir ten supilame skysčius. Ten pat įpilame kokį šaukštą aliejaus, arba dar geriau, “gy” ( sviesto, iš kurio išgarinta ir nugriebta viskas, kas ne riebalai ).

Viską sumaišome ir minkome, kažkur apie dešimt – penkiolika minučių, kol tešla taps elastinga ir nebelips prie rankų. Jeigu minkosi labai sunkiai ir niekaip tešla netampa vientisa – įpilkite dar truputį vandens. Aš paprastai įpilu po saują šilto vandens iš krano, ne daugiau per kartą. Jeigu tešla per skysta ( jeigu minkai minkai kelias minutes, o ji vis limpa ir net nesiruošia tvirtėti ), pilam dar truputį miltų. Šįkart dariau tešlą kiek kietesnę, kad paplotėliau taptų traškesni.

Išminkytą tešlą suvoliojam į kamuolį, dedam į dubenį, ir uždengiam rankšluosčiu, kad nedžiūtų. Maždaug po valandos ji atrodys taip:

Tešlą truputį paminkome ( labai neilgai, kad tik subliukštų ), dalijame į aštuonias dalis, suformuojame burbuliukus, paliekame stovėti dar valandą, uždengtus rankšluosčiu. Gali reikėti purkštelti vandens ant jų paviršiaus, jeigu pasirodys, kad džiūsta.

Po valandos jie išpampsta taip:

Įkaitiname orkaitę iki tiek, kiek tik ji gali. Paprastai tai apie 260C/500F. Geriausia, jeigu prieš tai ant vienos iš pertvarų būtų išdėliotos porios keramikos karščiui atsparios plytelės, arba specialus “picos akmuo”. Tuomet kepa tolygiausiai, bet tas akmuo pirma turi įkaisti pats.

Kiekvieną iš burbuliukų krauname ant miltuoto paviršiaus, ir pirštais maigome per vidurį važiuodami aukštyn, šonais žemyn. Pasukam 90 laipsnių kampu, kartojam. Lygiai taip pat, kaip formuodami picą. Kai išplojam iki kokių pusės centimentro pločio, imam į rankas ir dar patempiam, tik atsargiai, kad neplyštų. Čia matosi, jog tešla kiek padžiūvo ir kraštai tapo truputį nelygūs, bet skoniui tai reikšmės nebuvo. Jeigu norite, galite pabarstyti paplotėlį sezamo sėklomis, aguonomis ar kmynais. Galima dar ir svogūnų laiškų. Aš dariau “be nieko”.

Paplotėlio viršutinę dalį patepame vandeniu ar aliejumi, jį patį susmaigstome šakute, kad per daug neišpamptų kepamas.

Kepame orkaitėje apie penkias minutes. Arba ant labai karšto grilio, virš anglių, būtų dar geriau. Žodžiu kepame, kol paruduoja – bus traškus, arba tik keliose vietose atsiranda rudų burbuliukų – bus lankstus.

Labai geros indiškos salotos prie tokių paplotėlių – raita. Nedidelį agurką sutarkuojame burokine tarka. Kelis mėtų lapelius smulkiai supjaustome juostelėmis arba sukapojame gabalėliais, beriame prie agurkų. Mažą žiupsnelį druskos, truputį kajeno pipirų, truputį malto kumino. Viską užpilame stikline paprasto jogurto, be jokių priedų, arba rūgpieniu. Išmaišome, ir raita paruošta. Labai gerai karštą dieną.

O lankstesni paplotėliai atrodytų taip ( tešla šiaip lankstiems buvo kiek per kieta, tas nesunkiai pataisoma – daugiau skysčio minkant ):

Skonis ne visai toks, kaip tikros naan, paskrudimas kitoks, čia reikės dar padirbėti prie to. Galbūt orkaitėje to pasiekti ir iš vis neįmanoma. Bet net ir ne autentiški paplotėliai gavosi ne mažiau skanūs, prie kario ar charčio sriubos ar troškinio puikiai tinka.

Skanaus!