Patiekalas iš kalafiorų

Improvizavau aš prieš porą dienų tokią makaliūzę iš bet ko, ką radau šaldytuve, ir nusprendžiau užsirašyti, kad nepamirščiau, nes labai jau skanus variantas gavosi.

Turėjau sultinio iš apkepintų veršienos kaulų, trupučio jautienos atraižų ir kauliukų, kuriuos radau kameroje. Stiprus toks sultinys, kvapnus, be jokio vargo sustingstantis į drebučius net ir kambario temperatūroje. Paėmiau kažkur trečdalį kalafioro galvos, supjausčiau dideliais žiedynais, po to tuos žiedynus dar išilgai, kad gautųsi plokštelės (kuomet daug plokščio paviršiaus, lengviau apkepinti). Supjausčiau porą svogūnų ir gal 7-8 šalotus griežinėliais. Dvi keptuves, vienoje ant lengvesnės ugnies svieste apkepinau svogūnus su šalotais, iki kol gražiai susikaramelizavo (ne visai rudi, bet jau nebe geltoni), kitoje ant stiprios ugnies aliejuje apkepinau kalafiorus. Į keptuvę su kalafioras įbėriau dar briuselio kopūstų, kiek mažiau, nei kalafiorų, kad keptuvės dugnas pilnai užsipildytų.

Lyrinis nukrypimas: negaliu pakęsti briuselio kopūstų. Nežinau kodėl, kažkoks nusiteikimas nesuprantamas. Tačiau kažkur perskaičiau mintį, kad briuselio kopūstai valgomi, jeigu… kaip čia išversti “if you cook the shit out of them”? … Na žodžiu jeigu pakepini… eee… kaip reikiant :{)

Taigi kalafiorus ir briuselius pakepinau “kaip reikiant”, kad išorė paruduotų, bet dar liktų kieti. Tuomet gerą žiupsnį kumino sėklų, sutrintų grūstuvėlėje, kažkokio baigiančio išsikvėpti komercinio kario pabarsčiau, ir druskos. Viską trumpai apkepinau, kokią minutę ar dar trumpiau, kol pasijautė prieskonių kvapas, tuomet svogūnus sumečiau kartu su kalafiorais, ir užmečiau ant viršaus porą-trejetą samčių veršienos sultinio. Būtent užmečiau, o ne užpyliau, nes žr. aprašymą apie sustingimą į drebučius. Kai užvirė, ugnį sumažinau, įbėriau dar gal kokią pusę stiklinės Jasmine ryžių (nežinau tiksliai kiek, iš akies, kad sugertų visą skystį, kai baigs virti). Viriau, kol išvirė ryžiai. Pabaigoje pipirų užmaliau.

Na ir ką, ir labai liuksiškai gavosi, toks plovas-neplovas, makaliūzė žodžiu, bet skani. Netgi briuseliai, ir tie buvo valgomi, ir visai įdomiai čia įsipaišė.

Skanaus.