Turėjau tokią idėją – per savaitgalį pasigaminti farširuotą lydeką. Deja, apsilankėm žuvies parduotuvėje, ir lydekas jie ten matę, ko gero, tik paveikslėliuose. Kiek realesnis variantas – prifarširuoti šamą, ar tiesiog gamintis žydiškus “gefiltefisch” iš file. Turiu dar vieną idėją, kurią taupau haloweenui – pasigaminti farširuotą “monkfish”, sakė, kad tokį tai man gautų ( apie 7kg žuvytė, iš kurios apie 60-70% sudaro galva. Pasiieškokit googlo image search kas netingit ). Vienintelės žuvys, kurias jie turėjo su galvom, o ne file – upėtakiai, lašišos, ir dar pora, kur nežinau, kaip lietuviškai vadinasi – “grouper” ir “red snapper”. Nusipirkom red snapper, apie kilograminė jūros žuvis, truputį primenanti labai įraudusį ir išverstom akim karpį ar ešerį ( bet lyg ir ne jūros ešerys. Dantys aštrūs, matyt – plėšri ). Pažiūrėjau, pakrapštinėjau jo odą, ir visgi nusprendžiau su šitu nevargt, o tiesiog išsikepti jį druskoje. Kaip? Žiūrime toliau.

Nėra nieko lengviau, kaip išsikepti žuvį druskoje. Yra keli variantai, pvz, iš daug druskos, vandens ir trupučio miltų užminkyti tešlą, į ją suvynioti žuvį, ir taip kepti. Antras – tiesiog apipilti druska ir į orkaitę. Gaminau pagal pastarąjį.

Reikės daug druskos, pageidautina rupios, bet išvalytos, ne tos, kur amerikoje vadinama “rock salt” ir naudojama ledams sušaldyti. Daug šiuo atveju reiškia tiek, kad žuvį iš visų pusių padengtų bent jau pusės centimentro sluoksniu.

Įjungiame orkaitę, kad kaistų. Gan karštą – apie 230C.

Labai rekomenduoju įkloti į skardą folijos, bus žymiai lengviau viską išvalyti. Tuomet ant folijos pilame druskos, apie 0,5cm storio sluoksnį, maždaug žuvies dydžio.

Žuvis turi būti išskrosta, be žiaunų. Žvynus galima skusti arba ne, nes odos nevalgysim ( mūsiškė buvo nuskusta, nes labai jau paslaugi mergužėlė buvo žuvies parduotuvėje ). Klojame žuvį ant druskos ir “apkamšome” druska iš visų pusių.

Į pilvą įdedame kelias šakeles šviežio čiobrelio ir šakelę rozmarino. Turbūt savaime suprantama, be visgi paminėsiu – sūdyti nereikia.

Ant žuvies viršaus pilame druskos, kad ji visa pasidengtų. Idealiai vis vien nesigaus, kaip jau išeis. Šiuo atveju suėjo apie  pusantro kilogramo druskos, gal truputį daugiau.

Kai tik orkaitė įkaista, kišame ten skardą su žuvim, ir kepame apie 20 minučių. Taip, iškepa tikrai labai greitai. Jeigu bijote, kad neiškepė – investuokite į mėsos termometrą, storiausioje žuvies vietoje turi būti apie 55 laipsniai C. Arba galima vėliau dar truputį į orkaitę kyštelt, jeigu pasirodys neiškepusi. Bet kilograminei žuviai 20 minučių – pats tas. Papildomai kepant užkloti druska nebereikia, ir be to, žuvis kiek padžius, todėl geriau atitaikyti laiką iš karto.

Kol žuvis kepa, papjaustom keletą nedidelių morkų įstrižai, kad gautųsi ploni pailgi gabalėliai, pakepiname juos ant gana karštos ugnies svieste, kad suminkštėtų, ir įberiam ten pat į keptuvę jaunų žirnelių ankščių ( kur dar žirnelių arba nėra, arba labai labai maži ). Iš ankščių reikėtų pirma išimti “siūlus”, jeigu tokių yra pakraščiukuose. Dar truputį pakepinam, beriam druskos ir pabarstome džiovintais čiobreliais. Kažkodėl čia man džiovinti labiau tiko, nei švieži.

Na o tuo tarpu 20 minučių ir praėjo. Traukiame žuvį lauk, ir nulupame viršutinį druskos sluoksnį. Jis gali būti sukietėjęs į lukštą, gali tekti truputį stuktelti peilio rankena, kad suskiltų. Nuvalome druską kaip galima geriau. Tikriname – truktelim už peleko palei žiaunas, jis turi lengvai išsitraukti. Ragaujam ( negi dabar išmesi ). Mmmm, labai sultinga, labai minkšta ir kvapnu. Tikrai nesūru: žuvis pasiima tik tiek druskos, kiek jai reikia.

Nulupam odą nuo viršaus, draiskalus metam čia pat šalia į druską. Kuo žuvis karštesnė, tuo lengviau ta skūra lupsis.

Tuomet atsargiai lopetėle nuimam viršutinę pusę file ir dedame atskirai į lėkštę. Mėsa turi lengvai atsiskirti nuo kaulų. Nulupam ir lukštą nuo žiaunų, čia pat suvalgom minkščiausius ir skaniausius kąsnelius – aplink žandus, pagurklyje. Ties nugara ištraukiam spyglius primenančias ašakas, kur buvo nugaros pelekas. Atsargiai truktelim uodegą, kad atsiskirtų nugarkaulis nuo mėsos, ir ištraukiam likusius kaulus kartu su visa kaukole ir akimis. Man buvo patogiau dirbti apvertus skardą aukštyn kojom. Gražuolis kaukolinis su baltom akytėm, ar ne tiesa?

Belieka tik likusią file ištraukti iš druskos lukšto ir krauti į lėkštę, o odą nulupti jau ten. Atsargiai dirbant papildomos druskos neprisineša. Sultingesnės žuvies retai kada teko ragauti, prieskoniai irgi puikiai įsigėrė į mėsą. Žodžiu, labai greita ir paprasta. O tai, kas liko ant skardos, tiesiog suvyniojam į foliją ir metam į šiukšlinę, va ir visas tvarkymas.

Skanaus!