Baklava

Kažkada, rašydamas apie šokoladinius triufelius, pavadinau juos “mirtis nuo šokolado”. Mano brangiausioji moka gaminti panašų desertą, ne mažiau saldų, bet ne iš šokolado. Šį kartą – mirtis nuo cukraus. Ir medaus. Ir riešutų.

Amerikoje dažnai mėgsta desertus gaminti stipriai per saldžius. Pagrindinis ( ir kone vienintelis ) jų tortas – paprastas sausas keksiukas, perteptas storu sluoksniu cukraus. Taip, cukraus. Į kalną cukraus pudros įberiama arbatinis šaukštelis vandens, kartais kiaušinio baltymo, viskas išmaišoma, sumaišoma su maistiniais dažais ( paprastai ryškių spalvų, kokios nors mėlynos ar violetinės, pvz ). Skonis – pasišlykštėtinas. Nuo cukraus užima kvapą. Tai jau nebe desertas. Tai kažkokia pornografija.

Šis desertas, kur parodysiu – baklava – kiek mažiau saldus. Tarkim, lengvos erotikos lygmenyje. Daug vidurinės ir artimosios azijos šalių jį moka gaminti, kiekviena jų gamina šį desertą kitaip. Šįkart parodysiu graikišką variantą.

TAČIAU primygtinai prašau visus, besilaikančius dietos, pries skaitant išgerti raminančiųjų. Kam nervuotis, ane? ;{)

Reikės phyllo tešlos. Tai tokia iki popieriaus plonumo iškočiota tešla, parduodama užšaldyta. Kaip ją tokią iškočioja, spėlioti nesiimu. Mes perkame šaldytą, ir ji atšyla per kelias valandas, palikta ant stalo kambario temperatūroje. Jeigu Lietuvoje tokios nėra pirkti, tuomet, bijau, nieko nesigaus. Na, bet būkim optimistais. Tešla atrodo taip:

85458493_5755ccd791_o

Išimtą iš įpakavimo ją reikia laikyti po drėgnu rankšluosčiu, antraip ji momentaliai išdžiūsta ir tampa trapi.

Pirmiausia pasigaminame sirupą, kuriuo vėliau sulaistysime baklavą. Į nedidelį puodelį pilame stiklinę cukraus, stiklinę medaus, tris ketvirčius stiklinės vandens, šaukštą citrinos sulčių, du pagaliukus cinamono, truputį citrinos žievelės ( neturėjom, tiko ir laimo ), pora žiupsnelių maltų gvazdikėlių ir pora žiupsnelių malto kardamono.

Verdame ant vidutinės ugnies, karts nuo karto pamaišydami, kol cukrus ištirpsta. Tuomet ugnį truputį sumažiname ir verdame, kol sirupas truputį sutirštėja, kažkur apie dešimt minučių. Išimame citrinos žievelę ir cinamono pagaliukus, ir paliekame atvėsti.

85458478_c262f59f24_o

Pusę kilogramo riešutų ( graikiškų, arba mišinio iš graikiškų, pistacijų, ir migdolų ) susmulkiname, kaip kas mėgsta, arba peiliu, arba “mašynka”, vadinama food processor. Pilame viską į dubenį, ten pat beriame pusantro šaukštelio malto cinamono ir nedidelį žiupsnelį druskos. Viską gerai išmaišome.

85458465_0998876045_o

Apie 220gr ( arba 2 sticks, jeigu amerikoje ) sviesto ištirpiname ant lėtos ugnies. Susirandame skardą aukštais kraštais, imame teptuką ir skardos apačią ištepame tuo pačiu sviestu. Phyllo tešlą apipjaustome pagal indo formą ir uždengiame drėgnu rankšluosčiu. Dabar galima jau užkaisti orkaitę, 175C.

Į skardą krauname vieną lakštą tešlos ir lengvai ištepame jį sviestu. Po to dar vieną lakštą, dar sviesto, ir taip iki kol ten atsidurs septyni lakštai.

85458511_3bab30361e_o

Tuomet išbarstome kažkur tris ketvirčius puodelio riešutų mišinio tolygiai ant tešlos. Gali pasirodyti, kad daug, bet kai pradedi barstyti, pasirodo, kad pats tas. Tuomet klojame dar septynis sluoksnius tešlos ( nepamirštam sviesto ), ir vėl 3/4 stiklinės riešutų. Taip kartojame tą sluoksniavimą, kol baigiasi riešutai.

85458542_6c46279902_o

Likusią tešlą, sluoksnis po sluoksnio, sudedame ant viršaus ( taip pat išsviestuojame kiekvieną lapą ). Savo nustebimui suvokiame, jog visas sviestas susinaudojo, o atrodė, kad jo taip daug ir dar liks.

Imame peilį ir supjaustome baklavą, iš pradžių išilgai, po to įstrižai, kad gautųsi tokie deimančiuko formos pyragėliai. Gaunasi apie 30-40 pyragėlių, sukrautų į skardą.

85458551_435f8a5516_o

Kepame orkaitėje apie keturiasdešimt minučių, kol pageltonuoja, maždaug taip, kaip nuotraukoje. Ištraukiame ir paliekame kelias minutes, kad praauštų, tuomet į tarpukus tarp pyragėlių ir ant jų pačių pilame prieš tai pagamintą sirupą.

85458564_8357d28805_o

Leidžiame pastovėti keletą valandų ir ragaujam.

85458580_5e57b8c2ea_o

85458589_ec10d4a4a1_o

Kaip sako patys graikai, šis desertas kuo ilgiau stovi, tuo darosi geresnis. Jam nereikia šaldytuvo, puikiausiai išsilaiko kambario temperatūroje. Bent jau aš daugiau kaip vieno pyragėlio per vieną kartą neįveikiu, tikrai saldu, bet ne vulgaru, o tiesiog kaifas. Mes tokią skardą suvartojame per du-tris mėnesius, jeigu svečiams neišdalinam.

Kaifuokit.