Šiaip jau fondiu – šveicariškas patiekalas, paprastai gaminamas iš sūrio, kartais – iš sultinio, kuriame verdama mėsa ar daržovės. Galvojau gaminti kažką sūriško, tačiau žvilgsnis užkliuvo už tailandietiškos kokosų ir laimų fondiu versijos, ir nusprendžiau pamėginti. Tikrai nesigailiu.

Šis receptas ilgai grojantis – iš pradžių mirkome mėsą į padažą, o po to užpilame likusį padažą ryžiais ir valgome kaip pudingą. Bet apie viską iš eilės…

Reikės apie puskilogramio-700gr kiaulienos nugarinės. Indelyje sumaišome visko maždaug vienodomis dalimis ( kažkur po šaukštą kiekvieno ): vandens, ryžių acto ( tiktų, manau ir balto vyno actas, jeigu nestiprus ), sojos padažo, medaus. Viską gerai išmaišome ir ištepame mėsą. Padažas iš skonio truputį primena teriyaki padažą, nors nevisai tiksliai toks. Esminis ingredientas – kokosų pienas, bent jau čia štatuose parduodamas skardinėse azijietiškų produktų skyriuje supermarketuose. Tiktų, ko gero, bet koks, išskyrus “light coconut milk”, kurio skonis žymiai silpnesnis, su juo gaunasi žymiai prasčiau. Rišti nebūtina, aš surišau tik tam, kad sultingesnė iškeptų, plius nugarinė buvo iš dviejų dalių.

Mėsą dedame ant grotelių, ir į 220C orkaitę kažkur 45 minutėms. Iškepusi ji atrodys taip:

Kol mėsa kepa, nuvalome saują – kitą žalių žirnelių ankščių ir apie minutę paverdame. Perliejame šaltu vandeniu ir atidedame atskirai.

Ką mirkyti – jau turime. Dabar pagaminsime “į ką” mirkyti. Tris skilteles česnako ir maždaug tokį gabalėlį imbiero, kaip nuotraukoje, smulkiai supjaustome. Imbierą prieš tai, žinoma, reikia nuskusti.

Nedideliame puode ant vidutinės ugnies įkaitiname apie šaukštą sezamo aliejaus. Tikrai patariu pasiieškoti būtent sezamo, jis suteikia nuostabų skonį. Į aliejų suberiame sukapotus česnaką su imbieru, ir pakepiname apie pusę minutės, tuomet užpilame vištienos sultiniu, geriausia – naminiu.

Užviriname ir paverdame porą minučių. Kol verda, išsukame puodelyje apie ketvirtį stiklinės miltų ir ketvirtį stiklinės vandens, gerai išmakaluojame, kad nebūtų gumuliukų. Kai praeina tos pora minučių, nukeliame puodą nuo ugnies, pilame miltus į sultinį, ten pat pilame apie stiklinę kokosų pieno. Nenustebkite, jeigu atidarę skardinę pamatysite, jog pusė turinio sutirštėjo ir virto kažkuo panašaus į jogurtą. Tai reiškia, jog kokosų pienas kokybiškas, ir natūralūs kokoso aliejai iškilo į paviršių. Sumetus į puodą, viskas puikiausiai ištirpsta. Ten pat nutarkuojame vieno laimo žievelę, stengiantis, kad būtų tik žalia dalis, ne balta. Tą patį laimą išspaudžiame. Pilame pusantro šaukšto rudo cukraus, žiupsnelį druskos, ir žiupsnelį kajeno pipirų. Viską gerai išmaišome šluotele, vėl užviriname, ir verdame ant nedidelės ugnies apie dešimt minučių. Fondiu bus nelabai tirštas, maždaug skysto padažo tirštumo. Jeigu norite tirštesnio – dėkite daugiau miltų ir vandens mišinio, arba dar geriau, vietoj vandens naudokite sultinį.

Pilame viską į fondiu puodą, po apačia uždegame žvakutes, kad kaistų. Mėsą supjaustome į kąsnelio dydžio gabalėlius. Smeigiame mėsą ant fondiu šakučių, truputį palaikome karštame padaže, kad įsigertų, ir valgome. Žirnių ankštis mirkome ten pat. Nenustebkite, jeigu kas nors iš svečių paprašys paprasto šaukštelio padažui kabinti tiesiai iš puodo :{)

Kuomet mėsa suvalgyta, supilame į padažą virtų ryžių, tiek, kad taptų pudingo konsistencijos, išmaišome, truputį pakaitiname, ir patiekiame nedideliuose dubenėliuose.

Prie patiekalo labai tinka japoniškas ryžių vynas – sake.

Skanaus!