“Žalias vynas – ne vanduo, o studentas – ne piemuo”
“Aš išgėriau žalio vyno ir parpuoliau ant purvyno”
“Ne dėl žalio vyno – dėl žalio žolyno”
Ar kada nors pagalvojote, o ką galėtų reikšti tas “žalias” vynas, apie kurį taip dažnai girdime dainose? Galbūt tai “žalias”, jaunas, dar neįrūgęs vynas? Bet tada kodėl jis lyginamas su vandeniu, ir kiek jo reikia išgerti, kad ant purvyno voliotis? Ir apskritai, Lietuvoje vynuogės auginamos palyginti neseniai, kai buvo išvestos mūsų vėsiam klimatui atsparios veislės. Gal tai obuolių vynas? Jis rūgdamas lyg ir gelsvai-žalsvą atspalvį įgauna. Betgi vėl, kuo tada čia dėtas vanduo?
Rusai, kas įdomu, irgi turi tautosakoje nemažai žalio vyno paminėjimų, kaipo “зелена вина напился”. Arba:
“Пивоваръ пиво варилъ, зелено вино курилъ,
Зелено вино курилъ, Красных девушек манилъ.”
Kaip galima rūkyti žalią vyna???
Pasikuičiau šiek tiek senuose žodynuose, ir radau, jog rusai taip vadindavo paprasčiausią degtinę (pasak kai kurių šaltinių, užpiltą ant žolių, čia pat rusiškas žodis зелье, nors dažniau – tiesiog degtinę). O курил šiuo atveju – varė, degino, kaip ir panašus žodis винокур – ne vyndarys, o būtent degtindaris. Ir iš karto viskas atsistoja į savo vietas. Tai degtinė – ne vanduo (nors ir labai panašu), ir su studentais tas pats. Pijokai purvyne voliojasi primaukę degtinės, o ne jauno vyno. Ne degtinės gerti bernelis pas mergužėlę jojo, o “žalio žolyno”, rūtų vainikėlio. Ir pan.
Kitas keistas vynas iš dainų – brangvynas. “Tekėjo upeliai brangvynelio…” . Tai, beje, irgi degtinė, tik pavadinimas jau ne iš rusų, o iš vokiečių kalbos Branntwein, nuo vok. brennen – degti, ir wein – vynas (plg. angl. “brandy”, branded wine = degintas vynas).
O “arielka” – nuo slaviško harilka, vėlgi, nuo žodžio “goret”, degti. Lenkiškai “gorzale wino” = degtinė. M. Valančius kovojo būtent prieš “degtinę”, o va dainose XIXa – “man cik raikia arielkos, nor ir pusės butelkos”. 1851m lietuvių-vokiečių kalbų žodyne yra ir “arelka”, ir “degtinė”, reiškia tą patį. Ten pat radau vertimą “Brangwyna degti = Branntwein brennen”. Donelaičio būrai žinojo “brangvyną”, o seniausiuose tekstuose randama jau tik “arielka”. Tiesa, Sirvydas pateikia kartu su “arielka” ir “degtinę”, tačiau spėjama, kad tai gali būti Sirvydo sugalvotas naujadaras, kadangi jo žodyne pilna jo paties naujai sugalvotų žodžių. Galiu tik spėti pagal kitų šalių analogiją, jog geriausiu atveju kažkada Lietuvoje degtinę vadino “degtinis vynas”, kas vėliau sutrumpėjo iki dabar žinomo termino.
Buvo ir yra dar, aišku, “šnapsas”. Na bet dėl jo viskas aišku, iš vokiško “Schnapps”, kildinamo iš senoviško vokiško žodžio, reiškiančio “gerti, praryti”.
P.S. Teko užtikti dar vieną panašų žodį, “degcienė”. Dzūkijoj taip vadindavo paraugintą ruginių miltų košelę, į kurią mirkydavo virtas bulves.