Eksperimentas

Turėjau dar vieną likusį paketėlį šaldytų sardinių, kurias reikėjo kažkaip utilizuoti. Plius, buvo gera proga paeksperimentuoti lietuviškais ingredientais. O prigaminau aš ant grilio keptų sardinių su kriaušių salotomis.

>Kaip valyti sardines, jau rašiau kitame recepte. Joms reikia nutrinti žvynus po tekančiu vandeniu, išskrosti ir nuplauti. Galvų rauti nebūtina, kaulus irgi paliekam, tik nukerpam pelekus. Į pilvų vidų įtrinam mišinio iš maltų kmynų, krapų, druskos ir pipirų, o iš išorės patepam trupučiu aliejaus. Mišinio proporcijos.. na ką aš žinau, kažkur tokios:

97005330_452b482834_o

Kol žuvis guli ir bando įsigerti prieskoniais, ruošiam salotas. Smulkiai supjaustome tris kriaušes, kelias šakeles krapų, ir užberiam paskrudintų ir pasūdytų moliūgų sėklų.

97005348_d1d87cd226_o

Čia kad maždaug matytųsi, kiek tų moliųgų sėklų reikia. Jų galutiniame variante pyliau apie du šaukštus.

97005364_a53cdddf3f_o

Salotas sumaišome. Ant įkaitinto grilio ( gerai įkaitinto, kuo karščiau – tuo geriau ) klojame raudonėlio. Raudonėlis – toks prieskonis, iš kvapo primenantis mairūną, bet ne toks stiprus. Atrodo taip ( nežinau, kodėl parduotuvėje nuskabė apatinius lapus )

97005304_e8b138865e_o

Žodžiu, klojame tą raudonėlį tiesiai ant grilio, o ant raudonėlio – sardines. Kepame gana trumpai, po porą minučių ant kiekvienos pusės. Žymiai geriau, jeigu grilis ne elektrinis, o tikras, anglimis kaitinamas. Turim ir tą, bet mūsų apartamentų taisyklės neleidžia jo pasikurti balkone, o lauke jau buvo kiek vėsoka.

97005389_8dc68f8129_o

Iškepa – kraunam ant lėkštės ir kertam. Kauliukai atsiskiria labai lengvai.

97005410_c9a28dff33_o

97005428_98da47f054_o

Salotos gavosi tikrai labai neblogos, skonis, kurį tikrai pavadinčiau “lietuvišku”. Manau, galima ten dar būtų įpilti truputį giros, išplaktos su saulėgrąžų aliejum, kad būtų šlapiau, nors man skanu buvo ir taip. Net nesitikėjau, kad kriaušių ir krapų skoniai taip derinasi, reikės įsidėmėti.

Sardinės irgi gavosi puikiai. Jos šiaip yra gana riebios, ir kepant iš jų tekančiuose riebaluose apskrudo raudonėlio lapeliai ir prilipo prie žuvies. Jeigu kepsit – jų nuo žuvies nekrapštykit, suskrudusių lapų skonis labai tinka prie sardinių.

Kas nelabai gavosi – tai būtent derinys, salotų ir žuvies. Sardinės – labai stipraus skonio žuvis, ir praktiškai užgožė delikatų kriaušių aromatą ir krapo gaivumą. Būtent šiuo atveju, gamindamas dar kartą, į mišrainę dėčiau žymiai daugiau krapų, nes pastebėjau, kuomet užkandau krapo šakelės “dekoracija”, žuvies ir salotų mišinio skonis kaip ir susinormalizavo. Tačiau jeigu žuvis būtų ne tokio sodraus skonio, kaip tarkim, stinta, arba kad ir menkės file, pakepta ant grilio panašiu būdu, salotos būtų pats tas. Kitas variantas – prie sardinių pateikti apvirtų žalių pupelių ankščių, apibarstytų krapais. Atsiųstų man kas nors stintų puskilogramį iš Lietuvos – išbandyčiau su jomis, manau, kad būtų liuks ;{).

Va toks tas pirmas blynas į lietuviškų receptų knygą. Jeigu kas gaminsit – labai lauksiu atsiliepimų ir konstruktyvios kritikos.

Skanaus!