Ne, tai nereiškia “labai prasti rančos darbininkai”, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, perskaičius pavadinimą. Šis gan populiarus meksikietiškas ir tex-mex patiekalas tariasi “uevos rančeros” ir dažnai patiekiamas pusryčiams ar vėlyvai vakarienei. Lietuviškai jį galima būtų pavadinti “fermerio kiaušiniai”, bet geriau taip nevadinti.
Šiuo receptu nušausiu tuo pačiu ir antrą zuikį – parodysiu, kaip meksikonai gamina salsą. Žinoma, salsos jie turi šimtus rūšių, tiek su dūmuose rūkytais pipirais – chipotle, ancho chile, tiek su persikais, abrikosais, mangais, bananais, ir taip toliau. Kiek teko ragauti, pagrindiniai, rišantys ingredientai salsoje – tai kalendros lapai ir laimo ar citrinos sultys, kiek rečiau, bet irgi gana populiarus – kuminas.
Šiam receptui gaminsime orkaitėje apkeptų pomidorų salsą. Jos galima prisigaminti ir iš anksto ir laikyti šaldytuve, tuomet pasigaminti huevos rancheros pusryčiams užtruks visai trumpai. Ši salsa – daugmaž tradicinė, ir kartu su “pico de gallo” ( žr fajitas receptą ) dažniausiai sutinkama meksikonų virtuvėje.
Pradedame nuo trijų jalapeno pipirų. Iš tiek gausis vidutinio aštrumo salsa, netgi tokia truputį posilpnė. Mėgstate aštriau – naudokite kitokius pipirus, arba dėkite daugiau.
Iš tų trijų du pjauname išilgai per pusę, ir, jeigu aštruma – baisu, išimam sėklas. Trečiąjį supjaustome juostelėmis, tuomet susmulkiname ir pasidedam atskirai, jo reikės vėliau.
Reikės apie 700gr-1kg pomidorų. Pomidorai geriausiai tinka ką tik iš šiltnamio, kad juose būtų kuo daugiau skonio. Iš bėdos tinka ir tie, kur parduotuvėje, bet geriau rinkti kuo labiau prisirpusius, geriausiai – subrandintus ant šakelės. Pastebėjau, kad kuo pomidorai mažesni – tuo salsa gaunasi geresnė, panašesnė į tikrą. Tačiau su visiškai mažiukais, vynuoginiais, gaunasi labai jau daug žaidimo: prieš gaminant iš pomidorų reikia išimti sėklas. Taip, tai gali pasirodyti keista, bet gaminant su sėklom salsa gaunasi labai stipriai per skysta, todėl pomidorus pjauname per pusę ir pirmyn. Man optimaliausias dydis pasirodė ne patys mažiausi, bet kažkur slyvos dydžio pomidorai. Sėklų neišmesti – į jas įbarsčius druskos ir pipirų gaunasi skani rūgštoka “sriubytė”.
Besėklius pomidorus metame į dubenį, ten pat ir išilgai perpjautus jalapeno. Ten pat įmetame pusę gan stambiai, apie centimetro storio gabalais supjaustyto svogūno ir tris-keturias nuluptas skilteles česnako. Į tą patį dubenį pilame truputį kajeno pipirų, apie pusę arbatinio šaukštelio malto kumino ( ne kmynų! ), porą gerų žiupsnių druskos, porą šaukštų aliejaus ir šaukštą pomidorų pastos. Šiuo momentu dubuo atrodo taip:
Sugalvojame, kuo tą dubenį uždengti, ir energingai viską sukratome, kad pomidorų pasta išsitrintų ir aplipintų visas daržoves. Tuomet viską dedame ant skardos perpjauta puse žemyn.
Kepame 190C orkaitėje, kol pomidorai susiraukšlės, o jų viršus ims ruduoti. Priklausomai nuo pomidorų dydžio, tai gali nutikti po 20-40 minučių. Slyvos dydžio pomidorams užteko 20 minučių, bet aš per savo žioplą galvą pamiršau nufotografuoti, todėl dedu nuotrauką iš kito “batcho”, kur eksperimentavau su didesniais, “normalaus” dydžio.
Svogūnus, pipirus ir česnaką metame į virtuvinį kombainą, bet ne į tą aukštą nupjauto kūgio formos blenderį, bet į trumpą ir platų, “food processor” vadinamą. Blenderis pagamins piure, vaikiško maistelio konsistencijos košę, o šiam receptui reikia malti kur kas rupiau. Galima ir peiliu viską susmulkinti, o jeigu su kombainu – tai nepalikti įjungto, tiesiog spusčioti “pulse” mygtuką ir vis tikrinti, ar jau pakankamai supjaustyta. Kokių 5-7 spustelėjimų paprastai pakanka. Tada ten pat dedam pomidorus ir dar kelis kartus spustelim, kad susismulkintų ir jie. Į gautą masę beriame iš anksto atidėtą susmulkintą jalopeno pipirą, išspaudžiame vieno laimo sultis ir beriame gerą žiupsnį ( apie du šaukštus ) smulkiai sukapotos kalendros. Rezultatas kažkur toks, kaip čia nuotraukoje, tik tikrovėje spalva ne visai tokia oranžinė.
Viską gerai išmaišome. Ragaujam, ir įberiam dar druskos, kiek trūksta, ir salsa paruošta. Ją galima laikyti šaldytuve, kokias 3-4 dienas išstovės laisvai, galbūt ir daugiau, jeigu pelyti nepradės. Arba ją galima konservuoti žiemai, kaip ir kitas daržoves. Į ją labai skanu dažyti kukurūzinius čipsus, ar tiesiog pateikti prie patiekalų kaip garnyrą.
Dabar huevos rancheros. Salsą pilame į nedidelį puodelį ir ant lėtos ugnies įkaitiname, kad imtų burbuliuoti. Padarome joje dvi nedideles duobutes ir į jas atsargiai įleidžiame po kiaušinį, kuriuos pabarstome druska ir pipirais.
Žinoma, galima tą kiaušinį ir šiaip iškepti ( tik neplaktą, ir taip, kad viršus nebūtų suskrudęs ), arba išvirti be lukšto vandenyje. Na, bet salsą irgi reikia kaitinti, taip kad koks skirtumas, manau, kad taip dar skaniau ir paprasčiau. Uždengiame dangčiu ir kaitiname ant lėtos ugnies, kol kiaušinio baltymas sutvirtės. Kol kiaušiniai verda, pakepiname dvi kukurūzines tortillas įkaitintame aliejuje, kažkur penkiolika sekundžių iš vienos pusės ir penkias iš kitos. Nusausiname servetėle, dedame ant lėkštės.
Kiek laiko virti kiaušinius? Čia jau reikia suderinti laiką priklausomai nuo kiekvienos viryklės ir pasirinkto karščio. Man skystas kiaušinis išverda kažkur per penkias minutes, o pilnai kietas per septynias. Čia nuotraukoje – kažkur po šešių.
Ant tortillos lėkštėje per vidurį dedame kiaušinį, aplinkui apkrauname salsa, bet taip, kad kiaušinis matytųsi. Galimi variantai – prieš tai tortillą patepti trintomis pinto pupelėmis ( frijoles refritos ), taip pat viską sukomponavus pabarstyti tarkuotu sūriu. Gatavą patiekalą pabarstome smulkiai kapota kalendra.
Skanaus!