Šiais laikais, kai parduotuvėse pilna gatavai paruoštų vištos šlaunelių, sparnelių, ir krūtinėlių, vis dažniau tenka išgirsti, jog supjaustyti vištą į gabalus – vienas vargas. Cha cha cha, sakau aš jiems, ir, truputį pasimokę, tą patį galite pasakyti ir jūs!. Vegetarams žiūrėti nepatartina, daug grafiškų paveikslėlių.
Iš tikrųjų supjaustyti vištą yra juokų darbas, jeigu truputėlį įsivaizduoji jos anatomiją.
Visų pirmiausia – negaliu to labiau pabrėžti – išsigaląskite normaliai peilį ( arba priverskite vyrą, kad išgaląstų ). Peilis turi būti aštrus, kad net spiegtų, tuomet bus žymiai maloniau dirbti.
Na ką. Pradedam. Paguldom nuplautą ir nurinktom likusiom padaigom vištą į štai tokią erotinę pozą:
Visų pirma atskiriame šlauneles. Pjauname štai čia:
Pjauname mažiausio pasipriešinimo keliu, kol peilis atsiremia į kaulą. Tuomet suimam šlaunelę į ranką ir verčiam ją, skečiam link nugaros, kol šlaunikaulis išsineria iš sąnario. Kai išsiners, bus toks tylus šlapias trakštelėjimas, ir pasirodys kaulas. Panašiai kaip čia:
Paveikslėlyje viršuje per patį viduriuką matosi tas kaulas, apie kurį šnekėjau. Dabar šlaunelė tebesilaiko tik ant raumenų; juos perpjovus ji visiškai atsiskirs. Tą patį veiksmą pakartoję iš kitos pusės atskiriame ir antrą šlaunelę.
Toliau – nupjauname dvi krūtinėlės puseles. Pačiupinėkite vištos krūtinę. Pamaigykite. Dar. Dar. Gana, pakaks. Išilgai per patį vidurį – stambus kaulas. Pačiame viršuje, ten kur kaklas ( kai jis ten kažkada buvo ) – toks kaulas, kiek primenantis kamertoną. Tai ir visi orientyrai, kuriuos reikia žinoti.
Pradedame pjauti štai čia:
Pjauname palei stambųjį krūtinės kaulą link savęs, iki pat krašto. Tuomet priekyje, naudodami “kamertoną” kaip orientyrą, pjauname žemyn, iki kol peilis atsirems į lentutę. Po krūtinėle yra šonkauliai, nuo kurių tą krūtinėlę nupjauti vargo nebelieka. Krūtinėlė atsiskiria kartu su sparniuku. Sparniuką galima nupjauti – palenkus jį lengva išnarinti ir apipjauti aplink jį, o kai kuriems receptams reikia, jog sparniukas būtų nenupjautas.
Štai atversta ir beveik baigta atskirti krūtinėlės pusė:
Ten kur baltuoja per vidurį – stambusis krūtinkaulis, o truputį į kairę nuo jo toks šakaliukas – minėtasis “kamertonas”
Nupjausčius krūtinėlę ir iš kitos pusės, lieka tik karkasas:
Visokius likučius ( pvz, sparniukų galiukus ) sukišame į karkaso vidų, o jį patį kišame į užsegamą maišelį, ir į šaldytuvo kamerą. Kuomet susikaups du karkasai, iš jų bus galima išvirti puikaus sultinio.
Štai ir visas vargas. Kaip matote, nieko sudėtingo nėra, kuomet žinai, ką reikia daryti. O rezultatas štai:
Lygiai tuo pačiu principu pjaustoma ir kepta višta.