“Ешь ананасы, рябчиков жуй, vis vien tuoj dūbą duosit” – taip gąsdino buržujus proletarai su Majakovskiu priešaky, patys varvindami seilę į keptus mažus paukščiukus turčių lėkštelėse. Putpelės, kiek suprantu rusų kalbą – tai ne riabčikai, bet įtariu, kad kažkas artimo jiems. Taigis, savaitgalį apturėjome puikią progą išsiaiškinti, ko ten taip nerimavo proletariatas. Receptas – ožkos sūriu ir špinatais kimštos putpelės su grybų risotto. Prezentaciją irgi, kaip žinia, privalėčiau paruošti aristokratišką. Žiūrėsim, kaip seksis.

Jeigu cornish game hens buvo vyriško delno dydžio, tai putpelės kūnelis tilptų į moterišką. Pirkome putpeles jau pusiau be kaulų: išimtas nugarkaulis, krūtinkaulis ir šonkauliai. Kaip jie sugebėjo tai padaryti, neperpjovę odelės – neįsivaizduoju. Aš pats, kimšdamas įdarą į putpelę, jaučiausi truputį ginekologu, į paukščio skylę vos telpa du pirštai… na bet apie viską iš eilės.

Imame visą galvą česnako, nulupame pagrindinį lukštą ir truputį nupjauname viršūnę, taip, kad pasimatytų skiltelės. Krauname česnaką ant gabalo folijos, palaistome alyvų aliejume, užberiame druskos, stambiai maltų pipirų, ir dar gal kokį šaukštelį-du vandens. Foliją užlankstome, užsandariname, ir į 160C orkaitę, 40 minučių.

Kol kepa, paruošiame garnyrą. Imame agurko gabalą, perpjauname jį išilgai. Odelėje įpjauname keletą išilgų griovelių. Supjaustome plonomis skiltelėmis.

Nuo brokolio atlaužiame keletą mažų šakelių. Na, maždaug tokių:

Agurkus išdėliojame aplink lėkštę:

Iš brokolių padarome tris “lizdelius” ir į kiekvieno vidurį įpaišome po ridikėlio gėlytę ( žr. vėlesnį postą ).

Gaminame risotto: pusę smulkiai supjaustyto svogūno ir keletą shiitake arba cremini, arba šiaip bele kokių kitų grybų ( irgi sukapotų ) kepame ant dviejų šaukštų alyvų aliejaus ir šaukšto sviesto. Kepame apie penkias minutes, kol svogūnai suminkštės. Įpilame pusę puodelio ( 100g ) ryžių. Receptas norėjo būtent Arborio ryžių, ale turėjom kažkokių noname “rice for risotto”, suėjo puikiausiai. Žodžiu, pilame tuos nevirtus ryžius ir makaluojame šaukštu, kas viskas gerai pasidengtų, kokias keturias minutes.

Tuomet supilame apie pusę puodelio verdančio vištienos sultinio, ir maišome, kol ryžiai beveik visiškai sugers skystį. Tuomet pilame dar pusę puodelio, vėlgi, kol sugers, ir dar pusę.

Bendroj sumoj risotto turi kepti ( virti? ) apie 15 minučių, kol pasidarys tokie “apsivėlę”, kreminiai ar kažkątais, bet dar truputį al dente, ne praskydę, truputį kramtomi. Šitoj nuotraukoj dar ne tas, bet jau greitai bus.

Tuomet suberiame ketvirtį puodelio ( 25gr ) smulkiai tarkuoto Parmesano sūrio. Dar geriau tiko Gruyere sūris, metus brandintas kažkokiuose urvuose. Taip pat suberiame gerą žiupsnį smulkiai sukapotų laiškinių česnakų ( chives angliškai ).

Dar pora minučių pakaitinam, ir laikom šiltai.

Kuomet baigia kepti česnakas, jis atrodo taip:

Jis suminkštėja tiek, kad skilteles, kaip matosi apačioje, galima išspausti tiesiog pirštais. Aštraus kvapo beveik visiškai nebelieka, skonis pasikeičia visiškai kitokiu. Tokį česnaką galima kepti ant pakepintos prancūziško batono riekelės ir valgyti tiesiog taip. Bet mes netepsim. Česnaką išspaudžiame, sumaišome su puse smulkiai supjaustyto svogūno, ir kepame svieste:

Kepame apie penkias minutes tuomet sukrauname špinatus ir prosciutto, maždaug tiek, kiek parodyta (saują špinatų ir kažkur dvi-tris riekutes prosciutto ):

Keptas česnakas labai mėgsta prisvilti, todėl, kai tik suvysta špinatų lapai, krauname apie šaukštą ožkos sūrio, išmaišome, ir nuimame nuo ugnies. Šitas neryškus daiktas nuotraukoje yra įdaras, kuriuo kimšime putpeles:

Pačios putpelės, kaip minėjau, visai nedidukės; palyginimui šalia padėjau agurko griežinėlį:

Imame šaukštelį, dalijame įdarą į dvi dalis, ir kemšame putpeles. Surišame kojytes. Sparniukų galus pakišam po nugara. Viskas atrodo taip:

Kepame 200C temperatūros orkaitėje 20 minučių. Sutepus sviestu odelė gražiau apskrunda. Pateikiame su jau paruoštu garnyru.

Ir voila. Tikiuosi nepavargote skaityt.