Manęs kažkas paklausė, ar mėgstu parduotuvinius marinuotus jalopeno. Nelabai. Jie kažkokie primirkę, suglebę, privaryti velniai žino kokios chemijos, ir aštruma jų kažkokia nukastruota. O ypač kai pats gali pasidaryti ant greitųjų. Žinau, kad iš čia skaitančių yra bent keletas aštrių pipirų mėgėjų, kuriems šis receptas turėtų patikti.

Pirmiausia lendame į šiltnamį ir prisiskiname ( kam nepasisekė – tas perkasi parduotuvėje ) pipirų, šiuo atveju – jalopeno. Šie paprastai valgomi žali, todėl aš pagražinimui paėmiau dar ir raudonų fresno chile, kurie labai panašaus aštrumo į pirmuosius, o skoniu kiek saldesni ir primenantys paprikas. Nebūtinai būtent taip, galima vien tik žaliais, ar vien tik raudonais, kaip kam gražiau. Vietoj fresno tiks ir raudoni, prinokę jalopeno. Svarbiausia prieš rinkdamiesi pipirus įvertinkite savo jėgas. Aštruma nuo marinavimo nesumažės.

Štai čia turime 10 jalopeno ir 10 fresno pipirų. Aštriu peiliuku juos supjaustome plonais griežinėliais, kotukus išmetame. Jeigu rankos jautrios, geriau pjaustyti movint pirštinėmis. Noriu priminti, jog negalima liesti akių ar kitų kur kas jautresnių vietų, kol rankos gerai nenuplautos. Atrodo, visai neaštrūs pipirai, kol kur nors kur nereikia neprisilieti.

Dabar priedai: penkios skiltelės česnako, keturi mažyčiai svogūnėliai ar šalotai ( apie 100gr bendrai ), pora lauro lapelių. Tame maišelyje, kur matome – meksikietiškas oregano. Šiaip jau tiks ir paprastas, ar raudonėlis, ar čiobrelis irgi visai nieko, nors gatavo patiekalo atspalvis bus kiek kitoks. Atmieruojame iš maišelio kažkur už 2-3 centus, apie arbatinį šaukštelį.

Marinatas: kaitiname dvi stiklines paprasčiausio 5% acto, suberiame po 2 šaukštus druskos ir cukraus, raudonėlį, lauro lapelius, ir kaitiname, vis pamaišydami. Kai druska ir cukrus ištirpsta, atvėsiname. Gauname kažką panašaus į tai:

Svogūnus ir česnakus supjaustome plonais griežinėliais, dedame su pipirais.

Viską užpilame marinatu, gerai išmaišome ir prigrūdame stiklainį ar kitą uždaromą indą. Gauname apie litrą štai ko:

Uždengiame, paliekame šaldytuve apie parą, kad jie pribręstų ir dingtų acto kvapas, ir galima vartoti. Aš jums prižadu, paragavę šitų į parduotuvinius ir žiūrėti nenorėsite – jie traškūs, aštrūs, kvepiantys. Šaldytuve išstovės apie pusantro-du mėnesius. Galbūt išsilaikytų ir ilgiau, bet iki to laiko jie paprasčiausiai pasibaigia. Šie pipiriukai tinka visur ten pat, kur tiktų raugintas agurkas: ant sumuštinio su mėsa, prie kepsnio, ar į salotas, ar į burrito, ar tiesiog taip, kaip užkandį prie šnapso. Kadangi sėklos neišimtos, aštruma iš pipirų membranų pamažu pereis ir į minkštimą, taip kad gali susidaryti įspūdis, kad kuo toliau, tuo jie darosi aštresni. Jeigu labai aštriai nenorite, galite dalį pipirų pakeisti paprikomis, ar prieš supjaustant išimti sėklas kartu su membranomis, jeigu aštriau – bandykite su aštresnėmis rūšimis. Laisvės eksperimentuoti daug.

Taip pat galima pasielgti ir su nepjaustytais pipirais, tiktai reikia jų vieną šoną įpjauti, kad galėtų actas įeiti į vidų.

Skanaus!