Visai neblogas paštetėlis, labai tinkantis lengviems pusryčiams. Taip, žinau, vėl su negirdėtais prieskoniais, tačiau pasakojimo eigoje bandysiu paminėti, ką ir kuo galima pakeisti.
Imame kilogramą žuvies file. Kokios? Na, tarkim, karpio, ar lydekos, ar panašios žuvies, kurios kvapas gan aiškus ir neužslėptas. Žinoma, kvapas nuo žuvies, o ne nuo to, kad žuvis pagulėjo ir pradėjo kvepėti savaime :{) Aš dariau su šamu, bet tik todėl, kad ši žuvis čia, kur aš gyvenu, pigiausia. Manau, lydeka čia būtų pats tas.
Žuvį pjaustome nedideliais gabalėliais, tarkim, 1cm dydžio kubeliais. Sumaišome prieskonių: 1 šaukštą tikrojo šventkmynio sėklų ( angl. carom arba bishop’s weed, rus. ажгон, hindi – ajwain ), 1 šaukštą neaštrios paprikos, šešias skilteles smulkiai supjaustytų ir su druska ( ir šakute ) į košę sutrintų česnakų. Žuvies gabalėlius sumaišome su prieskoniais, paliekame marinuotis kokį pusvalandį.
Tuo tarpu nulupame apie 12 nedidelių krevečių ( apie 100 gr ). Supjaustome jas nedideliais gabalėliais ir labai greitai pakepiname ant aliejaus, viens-du ir baigta, kad tik spalva pasikeistų ir mėsa truputį pabaltų. Tikrai neprireiks kepti ilgiau nei minutę ant vidutinės ugnies. Krevetes ištraukiame, nusausiname, atvėsiname ir paliekame šaldytuve iki kol prireiks.
Į tą patį aliejų suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, pakepiname, kol gabalėliai pasidarys pusiau permatomi, bet dar nepradės ruduoti. Ištraukiame, stengdamiesi neprisemti aliejaus, atidedame.
Atskiriame trijų kiaušinių baltymus nuo trynių, reikės tik baltymo ( trynius sunaudokite kokiam nors pyragui, tarkim ). Baltymus truputį paplakame, kad apirtų ir taptų pilamos konsistencijos.
Na o tuo tarpu ir pusvalandis praeis. Žuvį sumaišome su pakeptais svogūnais ir perleidžiame per mėsmalę du-tris kartus, per pačią smulkiausią. Arba sumalame blenderyje į košę. Priklausomai nuo blenderio dydžio, gali tekti malti per kelis kartus.
Kai tik žuvis susmulkinta, vis bemaldami ją blenderyje po truputį supilame kiaušinio baltymą. Gerai viską sumalame. Masė truputį pabals ir taps labiau vienalyte ir sukabinta. Įberiame į ją keletą žiupsnių druskos, kiek daugiau, nei įprastai dėtumėte, nes paštetas bus patiekiamas šaltas. Dar truputį maltų pipirų galima.
Saujelę žalių kalendrų nuplauname, nusausiname servetėle ir smulkiai sukapojame. Dedame į indą su žuvies mase, pridedame keptas krevetes, viską gerai išmaišome, šįkart jau šaukštu, ne blenderiu.
Išplakame kokį trečdalį stiklinės grietinėlės iki standžių putų, tuomet sudedame jas į žuvies masę ir atsargiai vartydami masę šaukštu iš šono į vidurį, sumaišome.
Paruoštą masę sudedame į kepimo formą ar teriną, uždengiame iš viršaus folija, įdedame šį indą į platų indą su 2-3cm verdančio vandens ir visą šitą kartu dedame į orkaitę, 110C. Kepame apie 50 minučių. Atvėsiname, per naktį palaikome šaldytuve, iš ryto ištraukiame, supjaustome, ir gauname štai ką:
Labai skanu su juoda duona ir arbata pusryčiams, prieš tai palaisčius trupučiu laimo sulčių.
Dabar pakeitimai. Hmm. O jeigu krevetes pakeistume vėžių uodegomis, šventkmynį – čiobreliais ir mairūnu, prie svogūnų dar pakepintume tarkuotą morką, kiek mažiau česnako ir vietoj kalendrų – petražolės, ir pašteto formą prieš tai išklotume lydekos oda, arba tiesiog masę suvyniotumėme į lydekos odą, apvyniotume švaria skepeta, užrištume galus ir labai atsargiai išvirtumėme žuvies kaulų sultinyje su aromatinėmis daržovėmis ( taip, kad net neburbuliuotų, tik vanduo “vaikščiotų” ) ar iškeptumėme šiltoje orkaitėje? Ir jeigu dar patiektumėme su žuvies drebučiais ir juoda rugine duona, užtepta kaimišku sviestu su prieskoniais?
Reikės grįžus į Lietuvą pamėginti :{).