Kad nepamirščiau proporcijų ir kitą kartą nereikėtų daug prisiminti.
Pusę kilogramo jautienos krūtininės su kaulu apkepinau ant stiprios ugnies, tik tiek, kad užsidėtų spalva ant mėsos. Pasmeigus pagaliuku ir palaikius virš laužo liepsnų būtų dar geriau.
Du stambius svogūnus supjausčiau griežinėliais, apkepinau taukuose keptuvėje iki lengvos karamelizacijos (švelniai gelsva spalva, ne rusva). Į pabaigą sudėjau porą didelių morkų “skridinėliais”, pakepinau kol truputį apminkštėjo.
Paėmiau 5 litrų šamotinį puodą.
Ant dugno išklojau apkepintus svogūnus su morkom ir jautieną.
Ant viršaus pusę kilogramo (tiek, kiek viena ranka galima iš bačkos pakabinti) raugintų kopūstų su spanguolėmis. Geriau, jeigu jie stipriai rūgštūs.
Jeigu yra nedidelė ropė, normali geltona – ją nulupti, supjaustyti gabaliukais ir suberti.
Ant kopūstų dideliais gabalais supjaustytą pusę kilogramo rūkyto kumpio (tiktų net ir kaulai su skūra nuo normalios rūkytos mėsos, blogiausiu atveju – rūkyti vištos kakliukai iš parduotuvės, jie vieninteliai bent jau rūkyto gaminio kvapą turi).
Jeigu norisi prieskonių, juos dėti dabar: pvz, keliolika pipirų grūdelių, keletą kvapiųjų, lauro lapą, vieną-kitą gvazdikėlį. Aš nedėjau, apsiribojau vietiniais produktais: keliomis sutraiškytomis kadagio uogomis ir keliomis šakelėmis šviežio čiobrelio.
Ant viršaus dar pusę kilogramo raugintų kopūstų.
Viską užpyliau vandeniu beveik iki puodo viršaus, palikdamas truputį vietos visokiems burbuliavimams ir pan.
Belieka uždengti ir įkišti į vidutinio karštumo kaimišką krosnį ir pamiršti. Jeigu orkaitė – kokie 180C. Jeigu laužas – įkasti į karštus pelenus ir aplinkui kūrenti laužą, karts nuo karto užmetant akį, kad burbuliavimas nevyktų energingai, o ramiai taip, po truputį.
Po 3-4 valandų turėsim Sriubą, kurią beliks tik pasūdyti pagal skonį (priklausomai nuo rūkytos mėsos sūrumo). Prie jos – jokių bulvių, tik juoda ruginė duona su kmynais. Dar skanesnė ši sriuba kitą dieną, tarkim, palikus ją iš lėto vėstančiame lauže per naktį.