Artėja valentindieniai ir kt buržujų šventės. Vieni skuba į parduotuves pirkti rožinių šlamštukų, širdies formos saldainių dėžučių ir atviručių su gatavai suštampuotais palinkėjimais, kiti apskritai atsisako pripažinti tas šventes ir sėdi namie, gerdami alų. Be reikalo. O juk puiki proga pabūti romantiku.

Ką, nežinote kaip?

Tuomet verskite puslapį toliau ir stebėkite, kaip reikia gaminti šį be galo romantišką pyragą – stargazey pie, kas išvertus reikštų, “žvaigždžiaakis” arba “nukreipęs žvilgsnį į žvaigždes”.

Tai tikras britiškas receptas, beveik nepakitęs nuo pat viduramžių. Jį kildina iš Cornwall apylinkių, iš to pietvakarinio Anglijos salos “cipuko”. Tiek britai, tiek amerikonai nuolat renka šį patiekalą kaip “all the time most gruesome dish”, arba pats baisiausias visų laikų pyragas. O aš niekaip nesuprantu, kodėl… juk jis toks romantiškas… į žvaigždes žiūri, o kuomet jau lėkštėje – pažvelgia ir tau į akis…

Pagaminti ganėtinai paprasta. Reikės apie kilogramo sardinių, bet tik šviežių, nesūdytų ar ne konservuotų. Tinka ir šaldytos. Taip pat tiktų šviežios silkės ( jeigu labai nedidelės ir nesūdytos ), mažos skumbrės ir panašios nedidelės žuvys. Pats pyragas, kaip byloja legenda, atsirado mažame žvejų kaimelyje Mousehole, kur tokių žuvyčių turėjo būti daug. Beje, valgomas jis tradiciškai gruodžio 23ąją, bet, manau, su trupučiu reklamos jis tiks ir valentinkėms.

Skumbres atšildome ir po bėgančiu vandeniu pirštais nutriname žvynus ( jie visai lengvai nusitrina ). Jas reikia paruošti taip, kad būtų be kaulų, tačiau galva būtų palikta. Sardinių atveju tai gana nesudėtinga. Žiūrime, ką reikia daryti:

0. Iš pradžių nuplauta ir nutrintais žvynais sardinė atrodo taip:

1. Nupjauti uodegą.

2. Aštrų peilį kišame žuviai į užpakalį ir pjauname pilvą aukštyn iki pat galvos. Viską, kas viduje, metame lauk.

3. Pirštu spustelime ties uodega, randame pagrindinį nugarkaulį ir atskiriame jį nuo mėsos.

4. Nugarkaulis apnuogintas, tuomet traukiame jį galvos link.

5. Jeigu pasisekė, kartu su nugarkauliu išsitraukia ir visi pagrindiniai kaulai.

6. Nugarkaulį nulaužiame ties pagrindu. Taip pat praskečiame žuvies galvą iš apačios ir ištraukiame iš ten žiaunas, jos karčios. Išpjauname iš nugaros pagrindinį peleką, nuo žuvies “žandų” nuplėšiame dar du. Gerai nuplauname, kartu ieškodami pasilikusių kauliukų, ir tada krauname ant lėkštutės. Žuvis paruošta kepti.

Šešis šaukštus duonos trupinių užpilame artipilne stikline ( 150ml ) pieno. Kol trupiniai mirksta, išverdame tris kiaušinius kietai. Į išmirkusius trupinius beriame saujelę kapotų petražolių, vienos citrinos sultis ir taip pat tos pačios citrinos atsargiai nutarkuotą žievelę ( tik geltoną dalį, be baltos ). Įberiam druskos, pipirų.

Supjaustome rūkyto kumpiuko, na, bent jau tris riekutes. Čia, kur aš naudojau, tai ne visai kumpis, bet su normaliu rūkytu kumpiu amerikoje ( ar bent jau texase )problemos. Sukapojame smulkiai.

Apvalią kepimo lėkštę išklojame sluoksniuotos tešlos gabalu ( puff pastry ). Ant viršaus išdėliojame sardines, taip, kad jų galvos būtų padėtos ant lėkštės krašto, o į jų vidų ir aplink dedame įdarą ( tuos mirkytus trupinius su petražolėm ).

Ant viršaus beriame kumpį ir kapotus virtus kiaušinius ( tris ). Pabarstome druskos, pipirų, užpilame puse stiklinės rūgštaus sidro ( orig. ) arba balto vyno. Užklojame kitu sluoksniuotos tešlos lakštu, apipjaustome, ir ten, kur žuvų galvos, įpjauname nedidelį pusratį, kad tos galvos kyšotų lauk. Jų žvilgsnį nukreipiame… teisingai, į žvaigždes.

Padekoruoti galima taip: pyrago kraščiuką užspaudome, ir palei kraštą apvedame tokią susuktą virvę iš tešlos, o į vidurį dedame kelias išpjaustytas jūros žvaigždes. Viską patepame kiaušinio plakiniu.

Kepame orkaitėje, 220C apie penkiolika minučių, tuomet karštį sumažiname iki 190C ir kepame dar pusvalandį, kol viršus pasidarys toks, kaip nuotraukoje.

Štai ir viskas, pyragą galima vartoti. Bandėm jį valgyti su baltu portugališku vynu, bet netrukus suvokiau, kad alus čia tinka žymiai geriau. Ypač tiktų koks nors angliškas biteris, ar šiaip šviesus.

Skonis, pasakysiu aš jums, išties puikus. Žuvies skonis ir kvapas sodrus, ir bendroje sumoje patiekalas man kiek priminė silkę su kiaušiniais ir grietine. Žinoma, puikiai suprantu, kodėl amerikonams jis toks baisus. Tačiau tuo blogiau jiems. Manau, jog šį pyragą puikiai būtų galima kepti, tarkim, kūčioms ( puristai, žinoma, turėtų kumpį pakeisti kuo nors vegetarišku ). Galvos, žinoma, nevalgomos, tačiau kepimo metu nuo jų į pyragą teka taukai ir jį dar paskanina. Žuvies sultinys gi irgi iš galvų pats geriausias. Žodžiu, man patiko, žmonai ir dukrai – irgi, todėl manau, kad kepsiu kada nors dar kartą.

Jau po valgymo pagalvojau, jog gerai būtų buvę to kumpio kiek sausesnio suradus, ir truputį daugiau. Arba tiesiog lašinių paspirginti ant keptuvės ir tuos spirgius ten sumesti. Visa kita – liuks. Tokio pyrago užtektų prisikirsti keturiems žmonėms iki soties, arba kokiems šešiems užkąsti po gabalėlį – du.

Skanaus!