1682 metais Stanislaw Czerniecki, Krokuvos vaivados Aleksandro Lubomirskio asmeninis virėjas, parašo įžymųjį veikalą “Compendium Ferculorum albo zebranie potraw”. Tai pirmoji žinoma kulinarinė knyga lenkų kalba, ir apskritai pirmoji žinoma kulinarinė knyga, išleista Žečpospolitos teritorijoje. Išleista Krokuvoje.

1746 anonimas, pasirašęs “Menon”, Paryžiuje išleidžia La Cuisiniere Bourgeoise, o 1749 – “La Science du maître d’hôtel cuisinier”. Abu šie veikalai laikomi kertiniais akmenimis francūzų virtuvės raidoje. Knygos buvo skirtos būtent buržuazijos sluoksnio, t.y. vidurinės klasės žmonėms, kurie neįstengtų maitintis kaip aristokratai, tačiau, kaip teigiama knygose, atmetus įmantrias dekoracijas ir pagaminus pagal duotus receptus, skonio atžvilgiu gausis ne prastesnis maistas, nei karalių rūmuose, ir tik už dalį aristokratiškos kainos.

1783 Wojciech Wielądko, labiau žinomas kaip Lenkijos ir LDK diduomenės ir šlėktos herbų katalogo sudarytojas, Varšuvoje išleidžia “Kucharz doskonały”, kurio didelė dalis yra vertimas iš prancūzų kalbos iš “La Cuisiniere Bourgeoise”, taip pat įtraukta visa eilė receptų iš “Compendium Ferculorum”. Knygoje prie pavadinimo rašoma:
Pozyteczny dla zatrudniaiacych sie gospodarstwem, okazuiac sposób poznawania, rozbierania i sporzadzania róznego rodzaiu miesiwa, ryb etc. przytym nauke daiac przezorna o mocy, czyli wysmienitosci warzywa i ziol, oraz wyborze onychze uzywania. Tudziez robienia wódek, likworów, syropów, ciast i cukrów. Z francuskiego przetlumaczony i wiela przydatkami pomnozony przez Woyciecha Wieladka.

1779 Maskvos dvarininkas Сергей Друковцев Sankt Peterburge išleidžia knygą “Краткие поваренные записки”, kuri laikoma pirmąja žinoma rusų kalba išleista kulinarine knyga. Deja, net patys rusai pripažįsta, jog pagal šią knygą gaminti ir atkurti receptus beveik neįmanoma, per daug viskas glausta ir lakoniška.

1790 rusų studentas Николай Яценков Maskvoje išleidžia savo paties rinktų receptų knygą “Новейшая и полная поваренная книга”, į kurią įėjo versti gabalai iš La cuisinière Bourgeoise ir La Science du maître d’hôtel cuisinier.

1793 “La Cuisiniere Bourgeoise” išverčiama į anglų kalbą, “The French Family Cook”, ir vėliau “The Complete Family Cook”. Išleista Londone.

Pirmosios žinomos kulinarinės knygos, išleistos Lietuvoje – Jan Szyttler’io Vilniuje leistos “Kuchnia myśliwska” – 1823, „Kucharz dobrze usposobiony” – 1830, „Poradnik dla myśliwych” – 1839, „Kucharz Nowy dla osób osłabionych” – 1837, „Kucharka oszczędna” – 1846. Savo knygose Szyttler rašo daugiausia apie lenkų virtuvę, bet taip pat apie lietuvių ir baltarusių, taip pat stipriai remdamasis prancūziškąja iš anksčiau minėtųjų knygų. Taip pat galima paminėti Simono Stanevičiaus verstą Fiodoro Brandeburgo knygą “Apie darymą valgio iš kerpių islandų”, 1823m.

1834 Adomas Mickevičius poemoje “Ponas Tadas”, vienuoliktoje knygoje, 116-117psm. rašo:

<...>Choć spóźniona pora,
Wojski zebrał co prędzej z sąsiedztwa kucharzy;
Pięciu ich było; służą, on sam gospodarzy.
Jako kuchmistrz białym się fartuchem opasał,
Wdział szlafmycę, a ręce do łokciów zakasał;
W ręku ma plackę muszą, owad lada jaki
Odpędza wpadający chciwie na przysmaki;
Drugą ręką przetarte okulary włożył,
Dobył z zanadrza księgę, odwinął, otworzył.

Księga ta miała tytuł: Kucharz doskonały.
W niej spisane dokładnie wszystkie specyjały
Stołów polskich; podług niej Hrabia na Tęczynie
Dawał owe biesiady we włoskiej krainie,
Którym się Ojciec Święty Urban Ósmy dziwił;
Podług niej później Karol Kochanku-Radziwiłł,
Gdy przyjmował w Nieświżu króla Stanisława,
Sprawił pamiętną ową ucztę, której sława
Dotąd żyje na Litwie we gminnej powieści.

Pats Mickevičius toliau duoda išrašą apie “Kucharz doskonały”: “Książka teraz bardzo rzadka, przed stu kilkudziesiąt laty wydana przez Stanisława Czernieckiego”. Panašu, kad poetas arba painioja dvi knygas, arba vartoja labiau poetiškai skambantį pavadinimą dėl to, jog Wielądko knygoje labai daug perrašytų receptų iš “Compendium Ferculorum” ir vieną knygą galima pakeisti kita. Tyrėjų nuomone, būtent iš “Kucharz doskonały” Adomas Mickevičius semiasi medžiagos lietuvių ir lenkų puotų ir valgių aprašymams savo poemoje.

1848 metais Anna Ciundziewicka išleidžia “Gospodyni Litewska”, o 1854 Wincenta Zawadzka – “Kucharka Litewska”. Abi šios knygos išleistos Vilniuje. Autorės gan stipriai skolinosi iš Szyttler’io knygų.

1861 Елена Молоховец Sankt Peterburge išleidžia “Подарок молодым хозяйкам”, vieną garsiausių rusiškų kulinarijos knygų, kurioje supintos rusiškos ir prancūziškos kulinarinės tradicijos. Apie 1930-aisiais išleistas lietuviškas šios knygos vertimas, pavadintas “Didžioji virėja”.

1895 lietuvių rašytoja Liudvika Didžiulienė-Žmona Tilžėje išleidžia “Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai yra sutaisomi valgiai”. Vėliau perleista kaip “Gaspadinystės knyga”, 1913m.

1911 rašytojos seserys Ivanauskaitės, rašiusios Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, Seinuose išleidžia “Šeimininkėms vadovėlis”.

Toliau nebeieškojau. Atrinkau tik, mano nuožiūra, vertesnes dėmesio knygas.

Visas šias knygas suradau bibliotekų kataloguose, kas patvirtina jų egzistavimą. Kai kurias užsisakiau kaip fotografuotinius leidimus. Kai kurias suradau, tačiau dar nesusisiekiau su bibliotekomis. Planuoju gautas knygas skanuoti ir dėti kažkur į internetą, kad visi norintys galėtų su jomis susipažinti. Tai legalu, nes knygoms copyright’ai galioja tik maksimum 70 metų, taip kad galima dar užgriebti kažkiek ir iš tarpukario Lietuvos, iki 1937m. Iš perleistų, fotografuotinių leidinių teks išmesti papildomus komentarus ir palikti tik originalius puslapius, kad tai būtų legalu.

Bet šiam darbui man reikės jūsų pagalbos. Kai kurias knygas mačiau Danijoje, Karališkoje bibliotekoje. Kai kurias – Londono bibliotekoje. Kai kurias lenkiškas – Berlyno Valstybinėje, taip pat Giotingeno Valstybinėje ir Universiteto bibliotekoje(www.sub.uni-goettingen.de). Keletą – Rusijos Nacionalinėje. Dar keletą, ypač senų knygų mikrofilmų – Harvardo bibliotekose Bostone ir Kembridže. Jeigu kas nors gyvenate ten, turite ryšių, galėtumėte kuo nors padėti – atsiliepkite. Visas su bibliotekinių knygų ir mikrofilmų švietimu ir persiuntimu susijusias išlaidas padengsiu aš pats.

Jeigu turite senų, iki 1937 metų laikotarpio kulinarinių ir šeimininkystės knygų, nebūtinai lietuvių kalba, bet su sąlyga, jog pagal tas knygas galėjo būti gaminama Lietuvoje – irgi kviečiu netylėti. Rašykite, ką turite, perkniskite senelių palėpes, nuskanuokite, dalinkitės. Jeigu nenorite skanuoti, bet norėtumėte pasidalinti – atsiųskite šią knygą man (pašto išlaidas padengsiu), arba bent jau paminėkite, kad ją turite, galbūt atsiras kas nors, kas nuskanuotų Lietuvoje. Tai jūsų šansas prisidėti prie lietuviškojo kulinarinio paveldo atkūrimo :{)