Šis receptukas – vienas iš lengvesnių. Iš tiesų, kai tik įgundi kepti blynelius “naliesnykus”, arba prancūziškai vadinamus “crêpes”, viskas pasigamina labai greitai. Šį patiekalą galima valgyti vieną, tarkim, vakarienei, arba galima jo skiltelę pateikti kaip garnyrą prie, pvz, steikučio ar filet mignon. Taigi, grybų-blynelių pyragas.

Kaip minėjau, pirmiausia reikia prisikepti naliesnykų-crêpes ( nemaišyti su craps ). Kažkodėl ypatingai Amerikoje visi labai bijo juos kepti, atseit, čia labai sunku, vienas sudėtingiausių prancūzų gurmanų virtuvės patiekalų, kad juos iškepti, reikia metų metus treniruotis. O po teisybei nieko ten sunkaus, reikia tik truputį įgusti.

Visų pirma, tešla. Jai reikės 2 kiaušinių, apie 3/4 stiklinės pieno, pusės stiklinės vandens, stiklinės miltų ir trupučio druskos. Žodžiu, visko, kas matosi šioje nuotraukoje, išskyrus sviestą.

Lengviausia, žinoma, supilti visa tai į mikserį ir viskas per dešimt sekundžių susimakaluoja. Jeigu mikserio neturite, tuomet reikia sumaišyti visus skystus ingredientus ir po truputį pilti į miltus, pastoviai maišant. Iš pradžių turi gautis tokia labai tiršta tešla, kurią po to palaipsniui suskystiname. Tokiu būdu nebus jokių gurulukų, kurių gali atsirasti, jeigu visą skystį supilti iš karto. Bet kokiu atveju, tešla turi gautis gana skysta. Jeigu norite, galite į tą pačią tešlą įberti kokį ketvirtį stiklinės smulkiai sukapotų špinatų ar saulėje džiovintų pomidorų, nors aš patarčiau, jeigu neįgudę dar, pasitreniruoti kepant klasikinius blynelius, be nieko.

Leiskite sumaišytai tešlai pastovėti kokią valandą, kad iš jos išsiburbuliuotų burbuliukai, tuomet kepant bus kiek lengviau. Susirandame norimo dydžio keptuvę, patartina – lengvą, nes ją reikės nuolat vartyti. Mano senelė moka kepti puikius blyniukus ir sunkioje, špižinėje keptuvėje, todėl aš, pamanęs, jog nėr čia ko, kepiau irgi špižinėje. Vis dėlto patarčiau susirasti lengvą, nes antraip kepimas gaunasi dar ir riešo treniruotė už tą patį.

Pirmas blynas, žinoma, bus prisvilęs, todėl jau taip nusiteikite. Paprastai taip būna, kai dar neatiderinta reikiama temperatūra, neaišku, kiek pilti tešlos, ir t.t. Keptuvę reikia įkaitinti gana karštai, sakyčiau, kažkur tarp vidutinės ir karštos temperatūros. Patepame keptuvę tirpdytu sviestu, arba, kaip mano senelė, senoviškai, su lašinių skūra, imame keptuvę į vieną ranką, paverčiam įstrižai, ir pilame tešlą ant aukščiausiai pakilusios dalies. Kiek tešlos? Na, pradėkite, tarkim, nuo ketvirčio puodelio. Tešla, kaip sakiau, turi būti pakankamai skysta, kad imtų tekėti žemyn, tuomet keptuvę vartom į visas puses, kad tešla daugiau-mažiau padengtų visą keptuvės dugną. Jeigu neužteko – papildomai pilti nepatariu, geriau kitam blyneliui pilti daugiau. Idėja tokia, kad keptuvės dugną reikia padengti kuo plonesniu tešlos sluoksniu. Tuomet kepame. Kažkur po pusės minutės pastebėsite, jog tešlos kraštai tampa tokie “apdžiūvę”, o dar po kelių sekundžių pakrutinus keptuvę blynas ima slydinėti. Tuomet jį apverčiam. Nebūtinai “cirko metodu”, išmesti į orą ir apversti, galima tiesiog pirštais griebti už atsilenkusio blynelio krašto ir apversti taip. Žinoma, išmetus į orą užsidirbsite papildomų taškų iš žiūrovų… bet tik tuo atveju, jeigu blynelis į keptuvę nusileido sėkmingai :{)

Pakepame kitą pusę dar kokią 10 sekundžių, ir išverčiam blyną į lėkštę. Jis turėtų atrodyti maždaug taip:

Kaip matote, forma nėra ideali, na bet tai ne taip svarbu. Kai užsikočiosite riešą su špižine keptuve, gausis idealūs ( aš, kas akivaizdu, dar neužsikočiojau :{) ).

Žodžiu, taip kepame tol, kol baigiasi tešla. Tuomet galima užsiimti įdaru.

Svieste ant vidutinės ugnies pakepiname kažkur pusę smulkiai sukapoto svogūno, kol suminkštės ir taps skaidrūs, bet dar nepradėję ruduoti. Tuomet ten krauname pusę kilogramo grybų. Tinka įvairiausi, tarkim pusę iš jų portobello, pusę paprastų šampinjonų, ar vien tik šampinjonų, na, žodžiu ką gauname pirkt ar ko prigrybavome. Galima dar grybus supjaustyti įvairiai, tarkim, pusę supjaustome griežinėliais, o puse – labai smulkiai, gausis įdomesnė tekstūra. Įberiame druskos ir pipirų ir kepame, kol grybai apvys ir suminkštės, na, net nežinau, kokias dešimt minučių gal. Reikia žiūrėti ir ragauti. Tuomet pilame pusę puodelio pieno ir pakaitiname, kol pieno nugaruos kažkur per pusę. Turėjau taip pat dar likusio prosciuto kumpio, įmečiau ir jo kažkur tris supjaustytas riekutes.

Kai nugaruoja, beriame apie pusę stiklinės sūrio, kuris gerai lydosi, tarkim, itališko provolone, ar lietuviško atitikmens. Viskas turi sutirštėti maždaug iki kefyro tirštumo, gal trupuuuutį skysčiau, na, žiūrint, koks tas kefyras.

Toliau paprasta. Imame skardą, ištepame ją sviestu, ir krauname ant jo blynelį. Ant jo užtepame grybų masės ir uždengiame kitu blyneliu. Prieš uždengiant galima dar pabarstyti smulkiai kapotais laiškiniais česnakais ( chives ) arba svogūnų laiškais. Vėl masės, vėl blynelį ( ir svogūnų laiškų ), ir t.t. Reikia stengtis, kad blyneliai baigtųsi vienu metu su įdaru. Aš iki pat krašto netepu, tuomet blynelių kraštai užlinksta, tipo, užsisandarina ar kažkątais, žodžiu, estetinis dalykas, tepkit kaip išeis, ne taip svarbu. Viršutinį blynelį pabarstome parmesano sūriu. Nežinau, kodėl recepte buvo parašyta parmesano, jis lydosi šiaip gana prastai, mano manymu, čia labiau tiktų koks nors mozzarella ar panašus. Kišame visą šį daiktą į orkaitę, visai trumpam, geriausia po broileriu, jeigu toks yra, kad sūris išsilydytų ir paruduotų. Štai ir viskas.

Skanaus!