Kas norėjot kiaušinienės? Prašau!
Šis receptas tinka tuo atveju, kuomet šaldytuve beveik tuščia, o papusryčiaut kaip ir norėtųsi. Kaip žinia, pusryčius ilgai gaminti tikrai niekam nesinori. Šią kiaušinienę jau galite valgyti po dešimties minučių.
Imame plastikinį uždengiamą indelį ir įmušame ten kelis kiaušinius ( mūsų šeimynai, pvz, užteko šešių ), įberti žiupsnelį druskos, pipirų, įtarkuoti muškato riešuto, ir kliustelti kokį šaukštą grietinėlės. Ten taip pat tinka švieži arba džiovinti krapai. Dar galima ir sūrio įtarkuoti. Tuomet uždengiam ir plakame. Geriau plakti virš kriauklės, nes šitas daiktas kartais vis viena truputį taškosi, nors ir uždengtas. Jeigu labai taškosi – patikrinkite, ar dangtelyje nėra skylių.
Keptuvėje ištirpdome gabalėlį sviesto ir pilame ten plakinį.
Toliau kepame pagal norą: jeigu norima, kad kiaušinienė būtų su ruda plutele, kepame ant vidutinės ugnies, o kam patinka labiau minkšta iš visų pusių, tuomet kepame ant lėtos ugnies. Abiejais atvejais kepame uždengtą dangčiu, kurio geriau nekilnoti, nes susikaupę garai po truputį kepa kiaušinienę ir iš viršaus. Jeigu kepate ant lėtos ugnies ir norite minkštesnės kiaušinienės, tuomet truputį pakepus galima “pereiti” su šakute ir atkrapštyti nuo keptuvės dugno jau sukepusią kiaušinienę, kad ten nusileistų dar skysta. Kepant “su plutele” reikia žiūrėti, kuomet kiaušinienė pradeda pūstis, po ja ima kauptis tokie oro burbulai. Kai taip pradeda darytis, bet viršus dar truputį skystas, tuomet atsargiai viską apverčiam ir išjungiam ugnį – viskas pabaigs kepti vien tik nuo keptuvės karščio, ir kiaušinienė ( nors techniškai tai būtų jau omletas ) bus puri ir truputį drėgna, neperdžiūvusi.
Kol kepa kiaušinienė, ant smūgio papjaustom dešrukės, pakepiname žąsies taukuose ( ką, neturite? tuomet ant aliejaus ar išvis be nieko ). Rauginto agurkėlio pusikę įpjaustome įstrižai ir išriečiame, kad būtų mandriau. Va ir viskas. Krauname viską į lėkštę, pusryčiai paruošti.
