– Dukryte ( vyreli/žmonele/girtuokli tu nelaimingas/brangioji mamyte ), ko šiandien norėtum pietums? Gal kokios mėsytės išsikepam?
– Mėsytė, mėsytė! Atsibodo jau ta mėsytė, kiek galima, kiekvieną dieną! Geriau jau ko nors skanaus, vegetariško, neriebaus…
– Gal tuomet iškept daržovių lazaniją? A?
– Aha, ir laukti, kol pagaminsi, ir kol iškeps, o aš jau dabar alkana!
– O pusvalandį dar pakentėsi?
– Naaaaa… pusvalandį tai gal kaip nors.
– Puiku. Tuomet šiandien gaminsime nelazaniją.
– Nelazaniją? O kas kai?
– Pamatysi. Pusvalandžio kaip tik pakaks. Dargi liks laiko pagaminti desertui.
– Net ir desertui? Tuomet man tinka!

Važiuojam!

Taigi, prisižadėjome per pusvalandį sukalti pietus, ir dar su desertu. Ne problema! Gaminsime vegetarišką nelazaniją. Tai toks patiekalas, kuris kvepia kaip lazanija, skonis ir tekstūra primena lazaniją, o atrodo visai ne taip, ir neužtrunka taip ilgai. Nelazanija, pagaunat bajerį, a? A?

*atsidūsta* Na tiek to. Žiūrim nuo pradžių. Fiksuojam laiką

0:00 Visų pirma, pripilam didelį puodą vandens, įberiam šaukštelį druskos, ir užstatome virti. Uždengiame dangčiu, greičiau užvirs.
0:30 Užstatome keptuvę ant ugnies. Karštumas – per vidurį tarp vidutinės ir karščiausios. Įpilame porą šaukštų aliejaus, galima alyvų aliejaus.
0:45 Perpjauname vidutinio dydžio cukiniją išilgai, tuomet supjaustome “pusmėnuliais”. Metame į keptuvę.
1:15 Supjaustome apie tuziną “baby portobello” arba “cremini” grybų griežinėliais, kas yra tas pats šiaip jau. Tinka ir paprasti šampinjonai.
2:45 Baigiame pjaustyti, metame į keptuvę pas cukinijas. Kepame 2-3 minutes, tuo tarpu pjaustome vidutinio dydžio svogūną ir sukapojame tris česnako skilteles.

5:45 Sumetam svogūnus ir česnakus į keptuvę. Įberiam porą žiupsnelių druskos, pabarstome pipirais. Kepame apie penkias minutes.
6:00 Vanduo jau turėtų būti užviręs. Suberiame pusę kilogramo “Campanelle” formos makaronų į vandenį ir verdame dešimt minučių, retkarčiais pamaišydami, kad nesuliptų. Tiktų ir kitokios formos, jeigu trumpi, ne spagečiai ta prasme. Campanelle – tai tokie susukti makaronai, kažkiek primenantys gėlės žiedą. Banguotas kraščiukas primena lazanijos lakštų kraščiukus.

6:30 Paketėlį šaldytų kapotų špinatų ( apie 300 gramų ) kišame į mikrobangę porai minučių, kad atšiltų.
8:30 Nuspaudžiame špinatus per merlę ar kelis stiprius popierinius rankšluosčius, kad juose liktų kuo mažiau drėgmės.
9:00 Supjaustome vieną keptą saldųjį pipirą ( roasted pepper ). Būna pirkti tokių konservuotų, užtenka tik ištraukti iš stiklainio ir nusausinti. Pasiruošti pačiam užtruktų ilgiau, bet irgi nesunku: reikia uždėti pipirus tiesiai ant dujinės liepsnos, kol odelė pajuoduoja, tuomet dėti į indą, uždengti plėvele, palaikyti minutę, kad pašustų, tada nulupti odelę. Tai padaryti galima iš anksto, arba naudoti tiesiog šviežią raudoną saldųjį pipirą.
9:30 Pamaišome keptuvės turinį, kad nesviltų.
10:45 Penkios minutės svogūnams praėjo, svogūnai jau turėtų būti suminkštėję. Į keptuvę metame špinatus, kuo geriau išsklaidydami juos, ir minėtąjį pipirą. Gerai išmaišome ir pakaitiname, kad viskas sušiltų.

12:00 Iškrauname daržoves į atskirą dubenį, į keptuvę įpilame dar šaukštą aliejaus ir porą šaukštų sviesto. Kai sviestas ima burbuliuoti, įberiame apie šaukštą – pusantro miltų, gerai išmaišome, ir pakepiname apie minutę. Maišyti šluotele, kad nepradėtų degti. Šis mišinys, kaip jau kažkada minėjau, vadinasi roux ( tariasi rū ). Jeigu norite tamsesnio padažo, pakaitiname truputį ilgiau, kol miltai paruduos.
13:30 Į keptuvę su miltais pilame stiklinę pieno ir stiklinę vištienos sultinio. Viską gerai išmaišome šluotele, kad gerai išsimaišytų. Įberiame druskos, pipirų, įtarkuojame muškato riešuto. Viskas pradės tirštėti, kai užvirs. Sutirštės kažkur po 2-3 minučių.
16:00 Padažas sutirštėjo. Sudedame daržoves atgal į keptuvę ( su padažu ) ir gerai išmaišome. Išjungiame ugnį. Uždengiam dangčiu.

16:15 Makaronai jau turi būti išvirę “al dente”, truputį kramtomi, nesutežę. Dėl visa ko patikriname perkąsdami vieną, tuomet samtuką verdančio vandens nupilame į atskirą dubenėlį. Likusį makaronų vandenį pilam lauk, bet taip, kad makaronai liktų puode.
16:45 Į minėtąjį dubenėlį su samtuku makaronų vandens dedame pusantro puoduko ricotta sūrio ( toks primenantis labai smulkiai grūdėtą varškę ) ir kažkur pusę puoduko tarkuoto parmesano sūrio. Viską sumaišome iki vienalytės masės.
18:00 Pilame masę į makaronus. Išmaišome.

18:30 Pusę daržovių masės dedame į tuos pačius makaronus. Įberiame keletą suplėšytų bazilikų lapelių, tarkim, kokius šešis, jeigu dideli. Išmaišome.

20:00 Į dubenėlį iki pusės dedame makaronų masės, o iš viršaus – likusios daržovių masės. Papuošiame bazilikų lapeliais. Viskas, nelazanija paruošta.

Skanaus! Susisukome dargi greičiau, nei per pusvalandį, nors realiai laikai gali truputį skirtis – priklausys nuo to, pvz, kaip greitai užvirs vanduo makaronams, kaip greitai pjaustote daržoves, ir t.t. Tačiau bendroj sumoj tai užtruks ne daugiau kaip 25 minutes. Iki pusvalandžio pabaigos liko dar laiko, galima dar pagaminti kokį nors labai nesudėtingą desertuką. Tarkim tokį:

Į plačią šampano taurę dedame burbuliuką – kitą vanilinių ledų. Užpilame amareto likeriu, ant viršaus pilame karamelinio sirupo. Užpurškiame plaktos grietinėlės ( arba plakam atskirai ir uždedam šaukštu, jeigu nepatinka ta “purškiama” ). Pabarstome kapotais migdolais. Geriausiai tiktų tokie su dūmų kvapu, “smoke flavour almonds”, bet tiktų bet kokie, net ir paprasti “be nieko”, jeigu juos prieš tai pakepinti keptuvėje. Nors po teisybei, geriau tokį desertą gaminti prieš pat valgymą, antraip ištirps ledai, kol valgysim pietus.

Na, dabar jau tikrai viskas, ir dar kartą skanaus!