Italai tai vadintų “pollo cacciatore”, prancūzai – “poulet chasseur”, o iš esmės tai yra viso labo vištienos troškinys su raudonu padažu. Istoriškai jis buvo gaminamas iš to, ką medžiotojas parneša iš miško – paukštį, grybą, prieskoninių žolių. Gaminti jį verta jau vien dėl to, jog jis stovėdamas šaldytuve ir mirkdamas tik gerėja, plius, puikiai užsišaldo ir atšildytas nieko nepraranda. Skonis – puikus, kvapas – iš proto varantis, gaminti – visai paprasta. Pažiūrėkime, kaip.
Vištą nuplauname ir supjaustome į aštuonias dalis – krūtinėles pjauname skersai per pusę, kojas dalijame per sanarį į dvi dalis.
Mėsą apvoliojame miltuose ir apkepiname aliejuje, maždaug po penkias minutes kiekvienai pusei. Jeigu viskas netelpa, kepam per kelis kartus
Tuo metu, kol kepa, kitoje keptuvėje aliejuje kepame smulkiai supjaustytą raudoną pipirą, svogūną, supjaustytą pusžiedžiais ir tris skilteles susmulkinto česnako. Galima įpjaustyti ir grybų, kas mėgsta.
Kepame, kol svogūnas suminkštėja, na, kažkur penkias minutes. Pabarstome druskos, pipirų. Tuomet pilame artipilnę stiklinę vyno ir pakaitiname apie tris minutes, kad nugaruotų. Suverčiam skardinę pjaustytų pomidorų savose sultyse ( didelę skardinę, 0.8 litro arba 28oz. Galima vietoj to šiaip pomidorų įpjaustyti, tik reikėtų prieš tai juos blanširuoti ir skūreles nulupti. Arba nelupti. Priklauso nuo tingėjimo lygio ). Pilame artipilnę stiklinę vištienos sultinio. Dabar ragaujam ir barstom prieskonių: kaip man, tinka raudonėlis ( oregano ) ir rozmarinas, čiobrelis irgi neblogai, tik čiobrelį reikėtų berti jau prieš baigiant troškinti, nes jis labai greitai “nusigaruoja”, arba berti su atsarga. Taip pat čia tinka kaparėliai, įverčiam kaupiną šaukštą.
Išmaišome. Dabar, priklausomai nuo keptuvės dydžio, arba perpilam keptuvės turinį į puodą ir sudedam ten pat vištieną, arba bandom, kad viskas tilptų keptuvėje. Galima daryti ir protingiau, nei aš – padažą jau pradėti kepti puode. Bet kokiu atveju, vištieną reikia nuskandinti padaže, pakaitinti, kad lėtai burbuliuotų, ir troškinti apie 30-40 minučių. Truputį pakaitinus paragaujam ir įberiam dar druskos, jeigu reikia.
Kai išsitroškina, viskas atrodo maždaug šitaip:
Vištieną išimame į atskirą lėkštę, o padažą, jeigu dar per skystas, pakaitinam ant stipresnės liepsnos, kokias tris minutes, na, kol sutirštėja, arba galima dar truputį miltų įberti ir gerai išmaišyti. Kad būtų sveikiau, galima atsargiai samčiu nusemti riebalus nuo paviršiaus, prieš tirštinant.
Patiekiam su ryžiais, apipiltą padažu ir apibarstytą suplėšytais bazilikų lapeliais. Tinka atšaldytas baltas vynas, pvz, koks nors chardonnay, arba tiesiog tas pats, kurį naudojome kepimui.
Skanaus!