Pridaviau redaktoriui straipsnį, kur artėjančio Helovyno proga parašinėjau truputį apie visokius siaubingus maistus ala smegenis, kepenis ir panašius žarnokus. Pilną straipsnį skaitykite, žinoma, Verslo Klasėje, o čia norėjau tik paminėti vieną dalyką, kuris ten netilpo į nustatytą ženklų skaičių. Tai jautienos kaulų smegenys.
Paprašykite turguje, kad nuo šlaunikaulių ir kitų stambių kaulų nupjaustytų storuosius galus, ir kad liktų tik vidurinė dalis su smegenimis. Jeigu dar įkalbėsite mėsininką, kad jis ir vidurines dalis supjaustytų “šaibomis” po maždaug 7cm (čia maždaug kaip nykščio piršto ilgis nuo nago galo iki antro sąnario), iš vis puiku. Bet jeigu jis sutiks taip vargti, tada greičiausiai reikės jums dar ką nors iš jo pirkti, nes kaulai iš tiesų labai pigūs. Aš už penkis didelius kaulus berods ir 60 centų nesumokėjau.
Tada statote visus kaulus ant skardos, ir į įkaitintą orkaitę juos, kažkur prie 220-230C, ar kiek negaila. Tegu jie paskrunda, o kaulų smegenys apkepa ir pradeda net lydytis. Galima toje pačioje skardoje ir skrebučių paskrudinti, tik reikia vis užmesti akį ir apversti ar ištraukti, kad nesudegtų.
O kai iškeps, mažyčiu plonyčiu šaukšteliu kabinam švelnutėles apskrudusias kaulų smegenis, tepam ant skrebučio, iš viršaus truputį druskos, truputį šviežių petražolių, trupinuką kaparėlio, galima dar šaloto permatomą riekutę, ir prie balto rūgštesnio vyno, tarkim Sauvignon Blanc… Fantastika, koks derinukas.
O čia dar viena atsitiktinai rasta kombinacija, kuri man absoliučiai nunešė stogą. Geraja prasme, žinoma.
1. Kaulų smegenis iškrapštyti iš kaulo ertmės, apvedus aplinkui mažu peiliuku, ir supjaustyti centimetro storio griežinėliais. Pakepinti ant gana stiprios ugnies, kad paskrustų ir truputį pasilydytų, bet neištirptų iki spirgo.
2. Tada išimti, vietoj jų sudėti ir pakepinti išsiskyrusiuose taukuose jaunučio veršelio inkstus, nuvalytus, supjaustytus pagal natūralius įlinkimus, kaip grybukus. Pakepti vos vos, kad vidus dar liktų rausvas. Apdeginti konjaku, išimti ir laikyti šiltai.
3. Keptuvėje pakepinti tokį pat kiekį šampinjonų, išimti, laikyti šiltai kartu su inkstais.
4. Pakepinti likusiuose taukuose iki rusvumo šiek tiek šaloto, pjaustyto mažais kubeliais, “nuplauti” viską šlakeliu raudono vyno ir trupučiu sultinio, kad nusiimtų viskas, kas prikepė, nuvirinti iki sirupo ir šitame padaže inkstus su grybais lengvai apvolioti. Pasūdyti, papipirinti.
5. Lėkštėje pateikti pabarstytus petražolėmis, kartu su kaulų smegenų griežinėliais ir gabalėliu skrebučio.
Tai kažkas tokio. Tai nepadarytų gėdos pačiam brangiausiam restoranui, jeigu tik jis nebrokija tokių oldschoolinių klasikinės virtuvės dalykų. Net jeigu praleisite visus konjakus, grybus ir pan., ir paliksite vien tiktai apkepintus veršiuko inkstus ir paskrudusias kaulų smegenis, vien tai jau yra puikus derinys, bet kartu su viskuo – net akys merkiasi iš malonumo. Tobula. Paprasčiausiai tobula.