Dešrelės su obuoliais

Temperatūra bute 15-17 laipsnių “šilumos”. Užtat virtuvėje visi 23. Šildomės taip, kaip mokam :{)

Šiandien šildysimės dešrelėmis su obuoliais. Šį kartą viskas tiksliai pagal sezoną.

Susirandame dvi dideles keptuves, uždegame dujas ant dviejų viryklės “skylių”. Jau šilčiau :{)

Imame kokį tuziną kietesnių, rūgštesnių obuolių, nors iš principo tiks bet kokie, svarbiausia, kad jau ne visai tokie saldiniai ir krakmolingi, byrantys vos paspaudus pirštu. Obuolius pjauname ketvirčiais, išpjauname sėklas su visomis kitomis nevalgomomis dalimis, tuomet kiekvieną ketvirtį dar išilgai per pusę ir skersai į tris dalis. Arba kokiu nors kitokiu algoritmu, svarbiausia, kad gautume maždaug 1-2cm dydžio obuolių gabalėlių, šiek tiek primenančių kubelius.

Į vieną iš dviejų keptuvių metam šaukštą sviesto, ištirpinam, suberiam obuolius, išmaišom, tegu kaista ant tokios apystiprės ugnies. Tuo tarpu keturis nedidelius svogūnus pjaustome griežinėliais, šmočiuką sviesto į kitą keptuvę, suverčiam svogūnus, kepam ant vidutinės ugnies. Stovim šalia ir šildomės, vis pamaišydami.

Kaip žinot, kada jau gana kepti? Obuoliai neturi sutežti į košę, tiesiog šiek tiek apminkštėti. Kai tik jie tampa tokie, beriam ant viršaus šaukštą cukraus (arba mažiau, žiūrint kokio saldumo obuoliai), žiupsnį druskos, žiupsnį džiovintų čiobrelių (arba mairūnų, čia jie irgi tinka). Išmaišom, pašildom dar minutę, ir išjungiam. Stumiam keptuvę į kraštą, tegu palaukia šiltai. Galima uždengti ne dangčiu, o didele lėkšte, tuo pačiu ir lėkštė sušils – o tai svarbu.

Tuo tarpu svogūnus pakepam iki švelnaus rusvumo, tolygiai pasklaidome aplink keptuvę ir ant viršaus krauname šviežias kiaulienos dešreles, iš ką tik kaime paskerstos kriuksės. Prikraunam jų tiek, kad padengtų svogūnus, kiek telpa į keptuvę, tiek ir bus gerai. Ant viršaus pilam balto vyno, iš akies, kažkur gal pusę stiklinės, kad apsemtų dešreles maždaug trečdaliu. Ant viršaus žiupsnį kmynų ir saujelę nuplautų ir perrinktų razinų. Čiobrelio galima dar, bet jį geriau prieš pabaigą. Uždengiam dangtį ir troškinam, kol dešrelės bus gatavos (paspaudus jos bus kietokos, nebesuglebusios, kaip pačioje pradžioje. Galų gale, ištraukit vieną ir perpjaukit, pažiūrėkit, ar iškepus, nėra čia jokio nusikaltimo.) Troškinant jos, priklausomai nuo riebumo, paleis kažkiek skysčio ir taukų, tai normalu.

Kai dešrelės paruoštos, perkraunam jas į keptuvę su obuoliais, o likusį skystį nugarinam ant didelės ugnies, kad liktų nedaug, o svogūnai taptų tamsiai rudos spalvos. Surinkimas: ant pašildytos lėkštės krauname obuolių sluoksnį, ant viršaus dėliojame dešreles, ant jų išgraibome iš keptuvėje likusių riebalų svogūnus ir razinas ir išdėliojam ant viršaus.

Ir turime štai ką:

4001076185_82ed6f5536_o

Rūgštoki obuoliai puikiai atsveria dešrelių salstelėjusį riebumą. Užsigerti tinka arba tas pats vynas, kurį naudojom troškinimui (juk neišgėrėt dar viso butelio šildymosi proceso metu?), arba namine duonos gira, kuri čia irgi labai į temą. Galima ir juoda duona užsikąsti, jei kam reikia.

Skanaus.