Kepta avies galva

Va jūs, sakot, helovyno nešvenčiat, mes ne tokie, vaj vaj, komercinė šventė, bla bla bla. O visai be reikalo. Nėra būtina pirkti įvairius kinietiškus blizgučius iš supermarketo. Pilnai galima pašiurpinti svečius ir kitais būdais, kurie praktiškai nieko nekainuoja.

Ilgai ruošęsis ir planavęs, aš šiam helovynui pagaminau labai paprastą patiekalą.

Avies galvą lietuviai avių augintojai man atidavė už dyka, matyt, nelabai suprasdami, kam. Iš pradžių planavau ją gražiai nuplikyti, nugramdyti kailį, kad liktų tik oda, ir kepti taip. Tačiau matyt kažką ne taip sugrybavau. Nuplikiau aš ją, gaurus, tuos, kur ilgesni, nugramdžiau beveik be vargo, o va tie trumpučiai, kur ant snukio ir ant ausų, na niekaip nenorėjo nusikrapštyti. Mėginau net ir pasvilinti virš ugnies, bet deja, norimo rezultato pasiekti taip ir nepavyko. Greičiausiai čia reikia taip, kaip Norvegijoje daro: smeigti kuolą aviai į nosį, ir, paėmus už jo kaip už rankenos, laikyti virš laužo, kol viskas nudega. Laužo vienok vidury virtuvės kurti nesiryžau. Tuomet problemą tiesiog išsprendžiau kitaip: paėmiau peilį ir gražiai nuo tos galvos kailį nudyriau. Bus mažiau ką valgyti, na bet užtai vizualinis efektas žymiai labiau tinkantis helovynui.

Galvą apibarsčiau pipirais ir druska, įbarsčiau ir į nasrus, ir pastačiau šaltai per naktį. Kitą dieną į skardą pripjausčiau morkų, salierų, svogūnų, česnakų, užpyliau vandens porą stiklinių, ir į šiuos aromatingus patalus įtaisiau galvą. Viską uždengiau keliais sluoksniais folijos ir įkišau dviems su puse valandos į vidutinio karštumo orkaitę, kad išsitroškintų garuose. Po to viską nuėmiau, aptepiau mišiniu iš medaus, aštrių garstyčių ir trupučio sviesto, pabarsčiau trupiniais ir įkišau dar į orkaitę, kad paskrustų.

O tuo tarpu, kol kepė, paėmiau šonkauliukų. Kai avį ardžiau į sudėtines dalis, jos krūtinės ląstą dalinau taip: krūtinkaulis atpjaunamas atskirai, tada iš nugarinės pusės įpjoviau palei atsikišusius į viršų stuburo slankstelius, ir iš vidinės pusės kirvuku palei stuburą gražiai šonkaulius nukirtau. Krūtinkaulį ir stuburą atidėjau sriubai, o šonkaulių “plokštes” perpjoviau dar per pusę išilgai, t.y. skersai šonkaulių. Tie “šūstriausi”, kur su nugarinės gabalais, buvo atidėti ypatingoms progoms, o štai apie tas šonkaulių puses, kur nuo krūtinės pusės, dabar ir pakalbėsim.

Šonkauliukus supjausčiau, kad būtų po vieną. Keptuvėje išlydžiau avienos taukų, nugriebiau spirgus, ir tuose taukuose, po kelis, apkepinau šonkaulius, iki rusvumo. Ir iš karto juos iš taukų į ketaus puodelį, gražiai vieną prie kito, kaip kokias kilkes. Kiekvieną sluoksnį pabarsčiau druska ir maltu kuminu su kalendra. Tada ant viršaus užklojau pusgriežiniais pjaustytais svogūnais (čia visi keturi suėjo tokiam kiekiui). Likusius keptuvėje taukus supyliau ant viršaus į puodą ir jį sandariai uždengiau dangčiu. Pastačiau ant labai nedidelės ugnies, pamiršau porai valandų. Svogūnai po truputį išleido sultis ir patys karamelizavosi, o sultys krito žemyn į taukus ir šnypšdamos garino šonkauliukus. Gavosi puikus dalykėlis, mėsa praktiškai krito nuo kaulų.

Taigi, helovyninio patiekalo surinkimas: į pašildytos lėkštės vidurį piece de resistance, t.y. avies galvą, aplinkui apdėliojam šonkauliukais. Atskirai padažinėje pateikiam medaus su garstyčiom ir sviestu, pamaišius taip, kad būtų kiek į aštrumo pusę. Garnyrui virtų bulvių ir daržoves iš skardos, kur troškinosi galva, dugno. Galvą kaip jaunamartę papuošiam petražolių vainikėliu. O plius dar koks helovynas be raudono vyno? Tik žvakes uždegti pamiršau aukštose žvakidėse, na bet gal kitą kartą.

Ir turime štai ką:

4064775797_7f4c11ddcf_o

Ką ten valgyti toje galvoje, paklausit? Pradėti reikia nuo akių, jos išsikrapšto šakute, gražiai apipjovus peiliu aplink. Jeigu būtų pavykę nuvalyti galvą nuo kailio tvarkingai, būtų dar ir ausys. Tada važiuojama žemyn, nuvalant mėsytes iš šonų, išimamas apatinis žandikaulis, ten viduje liežuvis (labai skanus beje), ir šiaip nuknebinėjama viskas, kas prie jos yra. Tuomet galvą nešam į virtuvę, ir keliais kirvuko ar kalto smūgiais atidarom smegeninę. Smegenų avis turi nedaug, kuo, greičiausiai, nieko nenustebinau. Po to dar gomurys yra, iš viršutinio žandikaulio. Žodžiu, viską nugramdom, kol lieka tik tai:

4064776349_578beb59b8_o

Šiaip tai kad ten būtų kažkoks baisinis delikatesas, tai nepasakyčiau, mėsa kaip mėsa, gal tik stipresnio skonio. Bet užtat yra apie ką prisiminti po to :{) Na, o jeigu galvos visiems neužteko, visuomet galima pasistiprinti šonkauliukais. Tik atminkite, avienos taukai greitai stingsta, ir sustingę nelabai maloniai veliasi burnoje. Dėl to viską dėti būtent į pašildytą lėkštę yra labai svarbu.

Štai taip mes atšventėm halovyną. Skanaus!