Viščiukai-broileriai, kuriuos galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje, dažnai yra nepelnytai peikiami. Na taip, jie jaunučiai, jie dar neturi to sodraus vištienos skonio, kurį turi organiškai išauginta mėsinė višta, kurios skerdiena sveria 2-2,5kg. Tačiau šie pusantro kilogramo viščiukai turi savų pliusų. Pirma, jų mėsa minkštutė, ir iškepa labai greitai. Antra, jų skonis nėra visiškai neutralus, tačiau pakankamai lengvas, kad prie jo būtų galima derintį įvairiausius priedus ir garnyrus. Na ir trečia, jis paprasčiausiai pigus, ir su juo galima daug ir ilgai ekperimentuoti, kad vėliau, kai netyčia į rankas nusileis Bresse vištytė, kainuojanti 35 eurus, jūs nepasimesite ir puikiai žinosite tiek jos anatomiją, tiek ir prie vištienos tinkančius priedus. Jeigu pakankamai ilgai pažaidėte su broileriais, vėliau receptų ieškoti visai nebereikia, jie gimsta tiesiog galvoje, tiek iš senų receptų nuotrupų, tiek ir iš asmeninių pomėgių.

Štai pažvelkite į šį viščiuką apačioje. Atrodytų, višta kaip višta, gal kiek kreivoka tik. Tačiau šis viščiukas turi paslaptį.

Pradėkime nuo to, kad lėkštelė, ant kurios jis guli – 30 cm diametro. Dabar jo dydį geriau įsivaizduojate? Jis milžiniškas. Jis sveria apie 2,5kg. Bet jo tikroji paslaptis paaiškėja tik tada, kai jį perpjauni.

Perpjovus paaiškėja, jog šis viščiukas beveik neturi kaulų, išskyrus tuos du, kuriuos matote kyšančius iš kojų (ir kuriuos man reikėjo prieš kepant apvynioti folija, na bet čia kitą kartą). Taip pat pasimato, jog šis viščiukas – tai Frankenšteino monstras.

Viščiuko pilve – dar vienas tokio pat dydžio broileris, lygiai toks pats, be kaulų. O į šio, vidinio viščiuko pilvą sudėtos mažosios abiejų paukščių file, pakaitomis su vidinių vištos riebalų juostelėmis. Apie kažką panašaus jau pasakojau, kai rašiau apie neprilygstamąjį kepsnį. Dargi ir komentaras ten buvo, jog paukščių vieno į kitą nesugrūsi, nebent vienas smarkiai mažesnis už kitą. O čia – du vienodo dydžio viščiukai, vienas kitame.

Kaip taip įmanoma, paklausite? Ogi visai paprastai, jeigu tik žinai keletą triukų.

Visų pirma, nusiperkate du viščiukus. Nupjaunate jiems sparniukus iki alkūnės sąnario. Ties kojomis prie odos rasite prikibusius riebalų lopus, nuimate juos ir supjaustote juostelėmis. Atidžiai išimate jiems kaulus, pjaudami nuo kojų pusės, tačiau taip, kad oda liktų vientisa, neperpjauta, kad viščiukai liktų kaip kokios mėsos ir odos kojinės. Vienam viščiukui, kuris išorinis, paliekate blauzdelių ir sparniukų kaulus, kad būtų kiek panašesnis į tikrą. Po teisybei, šitam net ir sparnelių buvo galima nenupjauti, atrodytų dar tikresnis.

Paruoškite prieskonių mišinį. Aš kiekvieną kartą improvizuoju. Būtent šiuo atveju, tai buvo žiupsnis anyžių, penketas gvazdikėlių, kažkur 6 kvapieji pipirai, apie 15 juodųjų pipirų grūdelių, trys kardamonų ankštys (naudotos tik sėklytės), mažas gabaliukas cinamono, žiupsnis maltų rūkytų aštrių pipirų, vad. chipotle. Gerai viską sugrūskite grūstuvėje, po to įberkite maždaug tris gerus žiupsnius rupios druskos ir dar kartą pergrūskite.

Pirmiausia, visas mažąsias vištų file (o tokių bus keturi vienetai) paruoškite, nupjaustydami sausgysles, tada pabarstykite prieskonių mišiniu, gerai apvoliokite, ir kartu su lašinių juostelėmis sudėkite į vištą, kuri bus viduje. Tiesą, šią vidinę vištą irgi iš pradžių pabarstykite prieskoniais. Taip pat šiam viščiukui kaip kojines išverskite kojas ir sparnus, kad jie būtų viduje. Suglauskite jį, kad jis taptų pailgu kompaktišku cilindru, ir po truputį, pro angą, kur tarp kojų, sukiškite jį į išorinį viščiuką. Geriau kišti jį atbulą, kad kojos atsidurtų ten, kur išorinio viščiuko krūtinėlės, bet čia jau kaip kam patogiau.

Gautas viščiukas bus gana plokščias. Norint jam suteikti truputį natūralesnę formą, reikės visų pirma užsiūti, su paprasta adata ir siūlu, visas angas. Tada vieną virvutę rišame taip: pradedame nuo užsiūto pilvo, virš kojelių, tada palei šonus žemyn link sparnų, ir užrišame ten, kur buvo kaklas. Viršus truputį išsipūs, atrodys kiek panašiau į krūtinėles. Antrąją virvutę rišame beveik ten pat, tik pradedame truputį žemiau, kad šlaunelės būtų prispaustos prie šonų. Ir trečiaja surišame kojų galus, kad būtų suglausti.

Kiškite šį monstrą į kulinarinę kepimo rankovę, kurios galus gerai užsandarinkite. Statykite į gana vėsią orkaitę, kokių 130-140°C, ir kepkite rankovėje 2,5 valandos. Bekepant odelė paskrus, tačiau jeigu norite paskrudinti stipriau, baigdami kepti praplėškite maišelį ir patepkite odelę sviestu, o taip pat padidinkite ugnį iki 200-210C. Per penkioliką minučių turėtų paskrusti.

Viščiuką traukite ant lėkštės, bet dar jokiu būdu nepjaukite. Tegu jis taip pabūna bent 15-20 minučių. Tuo tarpu surinkite visas sultis, likusias maišelyje, supilkite į puodelį ir nugriebkite nuo paviršiaus taukus. Sumaišykite 2-3 šaukštus šių taukų nedideliame prikaistuvyje su kaupinu šaukštu miltų ir truputį pakepinkite. Nuimkite nuo ugnies ir supilkite visą skystį, nuo kurio nugriebėte taukus. Jeigu jo mažoka, įpilkite truputį sultinio. Užvirinkite, ir pamatysite, jog viskas gražiai sutirštėja ir virsta padažu. Paragaukite, ir tikrai nustebsite, kiek daug vištienos skonio gavote iš paprasčiausio broilerio. Įpilkite į padažą grietinėlės ir dar truputį pavirinkite. Kiek pilti? Ragaukite. Kai tik atrodys, kad jau skanu, vadinasi, tiek ir reikia. Aš pyliau kažkur 100ml, o skysčio buvo gal 300ml, sunku pasakyti tiksliai. Čia taip pat ir grybai tiktų, smulkiai supjaustyti šampinjonai, džiovinti baravykai ir pan.

O štai dabar pjaukite prieš nustebusius svečius viščiuką skersai. Kaulų juk nėra, niekas netrukdys (nebent galite prieš tai ištraukti du kauliukus nuo sparnelių). Vieno 2cm storio griežinėlio pilnai pakaks vienai porcijai, o vieno tokio viščiuko – aštuoniems žmonėms, na gal šešiems, jeigu drūti ir labai mėgstantys pavalgyti vyrai. Užpilkite ant viršaus padažo, ir pateikite su bulvių koše ir garuose virtais brokoliais. Viename griežinėlyje idealiu atveju turėtų būti ir krūtinėlės, ir šlaunelių gabaliukų. Išorinis krūtinėlių sluoksnis gali pasirodyti kiek sausokas, čia labai praverčia padažas. Tačiau viskas, kas viduje, bus be galo nuostabaus aromato ir labai sultinga. Netgi, sakyčiau, galima padažą gaminti netgi kiek tirštesnį, su daugiau miltų, nes jis atsiskies nuo kvapnių viščiuko sulčių jau lėkštėje. Niekada nepatikėsite, jog tai – tik viso labo “varguolių” viščiukas-broileris. Na gerai, du viščiukai.

Ką, nežinote, kaip iš viščiuko išimti visus kaulus, nepjaunant odelės? Be problemų, galiu jus to išmokyti. Nebus labai lengva, nes fotografuoti ir pjaustinėti vištą vienu metu yra gana keblu. Bet iš pradžių susitarkime, kad būtų abipusė nauda, ir man, ir jums.

Jeigu jums patinka šis kulinarinis almanachas www.alacarte.lt, paminėkite jį savo facebook puslapyje, ar duokite pas save nuorodą į patikusius receptus. Pasharinkite jį pas save google+, jeigu radote jį per šį tinklą. Padėkite man jį populiarinti. Jeigu matysiu, jog puslapio lankomumas didėja, man tai bus puikus paskatinimas irgi pasistengti ir įdėti čia detalias instrukcijas, kaip išgelbėti mažus viščiukus nuo savo kaulų naštos.