Neprilygstamasis Kepsnys

Galbūt kas nors esate girdėjęs tokį patiekalą, turducken. Tai JAV kulinarų išradimas iš pietų valstijų. Jame vištai, ančiai ir kalakutui išimami kaulai ir jie įdedami vienas į kitą, tokiu būdu gaunasi turkey+duck+chicken=turducken. Tačiau devynioliktojo amžiaus prancūzų gurmanai žavėjosi kur kas sudėtingesnėmis konstrukcijomis. Jeigu mėginsite receptą atkartoti, nepamirškite, kad daugelis iš apačioje paminėtų paukščių įtraukti į raudonąją knygą. Vertimas gal ir truputį kreivas, bet manau, kad mintis aiški. Beje, kas visos šios damos, paminėtos apačioje – nelabai aišku. Prierašuose tik paminėta, kad jos iš įvairių teatrų: du Theatre Francais, du Theatre Vaudeville, etc. Kažkoks tų laikų humoras, matyt.

Taigi, Neprilygstamasis kepsnys, iš „Journal des gourmands et des belles“, 1807

Paimkite gražią alyvuogę, įdarytą ančiuviais ir kaparėliais ir išmarinuotą extra virgin alyvuogių aliejuje, ir įdėkite į krosnilandą („becfigue“, mažytį devynbalsių šeimos, maždaug žvirblio dydžio paukščiuką, mintantį figomis), kurią prieš tai išdarinėkite ir nupjaukite galvą ir kojytes.

Šią krosnilandą gražiai suriškite ir įdėkite į stambią ir riebią sodinę startą („ortolan“, mažas vyturio dydžio paukščiukas).

Šią startą įdėkite į vieversį, iš kurio išimti visi kaulai ir nupjautos kojelės ir galva. Vieversį apvyniokite labai plonu griežinėliu sūdytų lašinių. (Duodama suprasti, kad tolimesniems paukščiams irgi pirma reikia išpjauti kaulus prieš įdarinėjant.)

Vieversį, gražiai apipjaustę, įdėkite į strazdą, kurį irgi apipjaustykite ir suriškite, taip pat kaip ir vieversį.

Strazdą įdėkite į riebią ir sultingą putpelę, ir geriausia, kad ji būtų sumedžiota vietiniuose vynuogynuose.

Šios putpelės apvynioti lašinukais nereikia, tačiau ją įsukite į vynuogės lapą, kuris jai bus kaip kilmės vietą įrodantys dokumentai, ir įdėkite putpelę į gražią pempę.

Paimkite pempę, gražiai ją suriškite, aptepkite smulkiai sukapotais lašinukais, ir įdėkite į dailų dirvinį sėjiką.

Šį sėjiką, apsukę lašinukais, įdėkite į gražią kurapką, jeigu galima – geriau į raudonąją kurapką (perdreau rouge).

Įdėkite šią kurapką į vidų jaunos, švelnios kaip madmuazel Volnais, sultingos ir gerai išsikabėjusios slankos.

Įdėkite šią slanką, pries tai apvolioję smulkiai supjaustyto batono gabalėliuose, į nedidelės kryklės (pintadeau) vidų.

Rūpestingai apvyniokite antį lašinių gabalėliais, apipjaustykite ir įdėkite į patarškos vidų.

Pataršką taip pat apvyniokite lašinukais ir įdėkite į jaunos laukinės anties vidų (canard), pageidautina – vietinės.

Įdėkite antį į vidų vidutinio dydžio jaunos puliarkos (poularde), baltos kaip madam Belmont, mėsingos kaip madmuazel de Vienne, riebios kaip madmuazel L. Contat.

Įdėkite šią puliarką į vidų didelio gražaus rinktinio fazano, pakankamai ilgai iškabėjusio, taip, kaip mėgsta gurmanai.

Įdėkite šį fazaną į vidų jaunos, riebios ir minkštutėlės laukinės žąsies.

Įdėkite šią žąsį į vidų labai gražios kalakutės, baltos ir storos, kaip madmuazel Arsène.

Pabaigoje, įdėkite šią kalakutę į vidų gražaus einio, ir jeigu ji tiksliai netelpa, likusias ertmes užpildykite kaštonais iš Luc, dešrelių faršu, ar geru klasikiniu įdaru.

Taip paruošę kepsnį, įdėkite jį į pakankamo dydžio storasienį puodą, kartu su svogūnais, prismaigstytais gvazdikėlių, morkomis, šviežio kumpio kubeliais, salieru, žalumynų ryšulėliu, traiškytais juodaisiais pipirais, gerai paprieskonintais lašinių gabalėliais, pipirais, druska, kvapiaisiais pipirais, kalendra, ir dviem skiltelėmis česnako.

Puodą uždarykite sandariai, užlipdykite tešla, ar užsandarinkite kitais tinkamais būdais. Troškinkite ant labai lėtos ugnies 24 valandas, taip, kad karštis skverbtųsi tolygiai ir po truputį. Mes manome, jeigu tai atlikus lygiai taip pat sureguliuotoje orkaitėje, rezultatas gautųsi dar geresnis.

Pateikiant ant stalo, išsandarinkite puodą, pateikite kepsnį ant karštos lėkštės, prieš tai nugriebę riebalus jeigu yra toks noras, ir pateikite. Nesunku įsivaizduoti, kaip visų šių skirtingų paukščių sultys, susimaišiusios lėto kepimo metu ir jų principiniai aromatai, sumišę nuo tokio intymaus paukščių sujungimo, suteikia šiam neprilygstamam kepsniui nuostabų skonį: jame pajusite tikrą lygumų, miškų, pelkių ir geriausių fermų paukščių aromatų kvintescenciją.

  • http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/ Mindaugas M. M.

    va cia yra tikra gurmaniska svajone! 😉 Velniskai noreciau paragauti.. Speju, tokiu Prancuzijoje niekur nebegamina..

  • Darius64

    Na o man šitas patiekalas kažkoks iškrypėliškas. Ir turiu abejonių , kad rezultatas stulbinantis. Gal ir gerai , kad praktiškai neymanomas pagaminti.

  • vickorud

    Na vertimas tikrai kreivokas, bet gal ir gerai, niekas nebandys vargšų paukštelių spastais gaudyti ir čia, palikime tai apsirijėliams prancūzams..

    Krosnialindų nėra ir niekada nebuvo, buvo tik nevykęs bandymas perkrikštyti pečialindas. Visgi nėra sutarimo, kas tie becfigue iš tikrųjų – tikriausiai tai bendras mažesnių devynbalsinių, startinių, o gal ir muselinių pavadinimas.

    Pempę į sėjiką sugrūsi sunkiai, greičiau pavyks atvirkščiai, ji gerokai didesnė.

    Perdreau rouge – raudonkojė kurapka.

    Pintadeau – tai ne kryklė, o patarška, slanka sunkiai į kryklę tilptų.

    Poulard – čia jau aš ne specialistas, bet mano supratimu tai paprasčiausia sterilizuota višta, skirta penėjimui.

    Pataršką į laukinę antį – vėl bėdos, galbūt originale canard mulard, kas būtų tie dideli ančių hibridai, bepročių prancūzų prievarta tukinami savo foie gras?

    Radau tokį šio teksto variantą, kur eiliškumas logiškesnis:

    https://blogs.mediapart.fr/victorayoli/blog/101113/ouiquinde-gastronomique-gargantuesque

    Bet gal geriau nereikia..

  • Pingback: Dvigubas viščiukas()