Ar kada nors susimąstėte, kodėl šis didelis faršo kotletas vadinasi taip keistai? Nei jis iš zuikienos, nei į zuikį panašus?

Pasiknisus kulinarinėse knygose visų pirma labai greitai pastebi, kad panašų patiekalą turi ir rusai (фальшивый заяц), ir lenkai (fałszywy zając), tiek ir vokiečiai ar austrai (falschen Hase). Tačiau knisantis laiku atgal, labai greitai galima pastebėti, jog būtent tokiu pavadinimu lietuviai, lenkai ir rusai šį patiekalą ėmė vadinti tik maždaug Antrojo Pasaulinio Karo metais ir po jo. Tiesa, Ilfo ir Petrovo “Dvylikoje kėdžių”, 1928m, randame valgyklą “Nevok”, kurios meniu iš pirmųjų patiekalų yra tik “Vienuolyno barščiai”, o iš antrų – pasirinktinai “Netikras zuikis” arba “Tikrieji lakštiniai”. Tačiau ši valgykla yra vegetarams, todėl mažai tikėtina, kad anas netikras zuikis bus toks, kokį mes įpratę matyti.

Tačiau štai vokiškuose šaltiniuose pavyko rasti “falschen Hase” paminėtą 1853m knygoje „Illustrirtes Lexikon der gesammten Wirthschaftskunde“. Ties “Hase, falschen” yra nuoroda žiūrėti į “Hachébraten”. Būtent taip, su prancūziška diakritika. “Haché” prancūziškai reiškia “smulkiai sukapotas” arba “sumaltas”, o “braten” yra “kepsnys”, bet jau vokiškai. Štai šio prancūziškai vokiško recepto-frankenšteino vertimas:

Hachébraten, arba “aklas zuikis”. 2 svarai veršienos, 1.5 svaro jautienos, ir 1 svaras riebios kiaulienos smulkiai sukapojama su 1 svogūnu ir šiek tiek citrinos žievelės, taip pat su 3-4 sumaltais grūdeliais kvapiųjų pipirų, tiek pat paprastų, 3 gvazdikėliai ir 0.5 šaukšto druskos. Viską suminkyti, šiai masei suteikti pyrago (Stolle) arba kepto zuikio (Hasenbraten) formą, uždengti piršto ilgio lašinių griežinėliais, kepti vieną valandą su trupučiu vandens, nedidelėje temperatūroje. Pateikti su kepsnių padažu (Bratensauce), su salotomis arba kompotu.

Ankstesnių receptų būtent tokiu pavadinimu rasti nepavyko, bet jeigu jau jis pateko į šį žodyną, matyt, patiekalas buvo žinomas ir anksčiau.

Taigi, mano nuomone, čia matome paprasčiausią žodžių žaismą, kalambūrą, suprantamą tik vokiečių kalboje. Hachébraten (faršo kepsnys) skamba labai panašiai, kaip Hasenbraten (zuikio kepsnys). Kad sustiprintų kalambūrą, kaip matome recepte, vokiečiai siūlo faršui prieš kepant suteikti būtent zuikio kepsnio formą. O kad nepainiotų su tikruoju zuikiu, patiekalą taip ir pavadino, “falsche Hase”, arba “netikras zuikis”.

Vėliau vokiečių kalboje Hachébraten virto dabar įprastu Hackbraten, vartojamu paraleliai kartu su falsche Hase. Zuikio kepsnio formą suteikinėti kiekvieną kartą žmonės greičiausiai tingėjo, nes paprastą kepalą sulipdyti kur kas paprasčiau. Receptą nesunkiai perėmė ir kitos aplinkinės tautos, pernelyg nesivargindamos aiškintis, kodėl toks pavadinimas. O išpopuliarėjo jis pokario metais greičiausiai dėl skurdžių gyvenimo sąlygų, kai mėsos beveik nebuvo, tačiau kažką tokio šventiško, ypatingo ant stalo padėti vis viena norėjosi. Atkreipkite dėmesį, kad patiekalas visada vadinamas “netikru zuikiu”, arba kartais “netikru kiškiu”, bet niekad neteko sutikti “netikro triušio”, arba kasdieniškesnio, įprastesnio gyvūnėlio, kurį galima auginti ir namie ir valgyti ne tik per šventes.

Jeigu kas nesutinkate, siūlykite savo variantus.