Kadangi dažnai maistą nešuosi į ofisą ir čia pasišildau mikrobangėje, savaitgalį būna gera proga pasigaminti kokį nors didesnį, ilgai grojantį patiekalą. Viskas priklauso nuo to, kokios mėsos pavyko rasti parduotuvėje. Šį kartą radau kažkokios gan prastai atrodančios, bet su didele nuolaida vokiškos kiaulienos mentės be kaulo. Paėmiau tris gabalėlius po kilogramą.
Žinoma, ši mėsa neprilygs tai, kurią galima pirkti turguje iš mėsininko, kuris tave jau pažįsta ir iš tolo sveikinasi. Ji supakuota į plastikines vakuumines pakuotes, akivaizdžiai matosi, kad drėgna, kas reiškia, kad ji arba buvo ceche nuplauta ir greitai supakuota, arba kad ji buvo kažko primirkyta, kad būtų didesnis svoris, o galbūt dar ir sušaldyta buvo kažkuriuo momentu. Tačiau ir ši mėsa nėra prarasta, šiek tiek pasistengus ją galima paruošti taip, kad būtų visai valgoma, ypač jeigu nesivaikai tobulybės ir pritaikai vieną-kitą kulinarinę techniką. Plius ji pigi – kilogramas kainavo bene po 2,80 euro, taigi pagaminti kažką pigaus valgomo, ką būtų galima nusinešti į ofisą, visai tiks.
Išpakavus ir nusausinus mėsą pasirodė dar vienas dalykas – jos kaulai buvo išimti gana nemokšiškai, mėsa bereikalingai supjaustyta į draiskalus. Logiška būtų ją tiesiog supjaustyti gabalėliais ir sutroškinti, bet aš norėjau keptos mėsos dideliais gabalais.
Visų pirma reikia paruošti prieskonius. Pagrindas – kuminas ir kalendra (santykiu 1:2), plius keletas mažyčių aštrių čili pipiriukų, kad patiekalas būtų truputį su charakteriu. Kadangi kartu norėjau sunaudoti ir užsilikusį moliūgą, į mišinį pridėjau šiltesnių prieskonių – gvazdikėlių, kvapiųjų ir paprastų juodųjų pipirų, gabalėlį cinamono, truputį muskato riešuto. O kadangi mėsa – kiauliena, įbėriau ir truputį anyžių bei čiobrelių, jie prie kiaulienos tinka.
Kuminą, kalendrą ir čili pipiriukus pakepiname keptuvėje, kol išdžiūvo ir ėmė kvepėti, tada sugrūdame grūstuvėlėje su kitais prieskoniais. Pabaigoje įberiame rupios druskos, tris šaukštus, po šaukštą kiekvienam kilogramui mėsos, ir sutriname iki galo. Kažkokio įpatingo skonio iš mėsos nesitikėjau, todėl galima nebijoti, kad jis bus užgožtas prieskonių. Mėsa, kai bus valgoma šalta, nuo to bus tik skanesnė.
Mėsą klojame ant lentelės, kiek įmanoma nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir iš visų pusių apibarstome prieskoniais, prieš tai padalinę jų krūvelę į tris porcijas. Tada gabalus susukame, kiek tai įmanoma, į vienodo storio gabalus ir surišame linine virvele. Jeigu kas nemoka raišioti, rašykit komentaruose, galėsiu įdėti nedidelį paaiškinimą su iliustracijomis. Sukdami į vidurį mėsos įdedame po keletą sutraiškytų skiltelių česnako, o jeigu nevykusiai nukaulintame gabale aiškaus viduriuko nėra – peiliuku mėsoje įpjauname keletą skylučių ir įsmeigiame česnaką ten.
Paprastai tokį patiekalą aš ruošiu moliniame puode, kad mėsa išliktų sultingesnė, bet su šiais gabalais aš nusprendžiau pasielgti kiek kitaip. Kepimo indo dugną išklojau supjaustytais svogūnais, morkomis ir salierais, ir surištus gabalėlius sudėjau ant viršaus. Aplinkui, visas likusias tuščias vietas pridėjau supjaustytų moliūgo gabalėlių. Buvo labai tikėtina, kad mėsos viršus, kyšantis virš daržovių, padžius, tačiau tuo pat metu jis bus skanus ir apskrudęs, o sausumą galima bus po to koreguoti padažu arba daržovėmis. Mėsą geriau dėti riebesne puse į viršų, kad tirpdami riebalai varvėtų mėsa ir ji gražiau skrustų.
Galima būtų taip pat šią mėsą uždengti folijos gabalu, kad labiau šustų, o ne skrustų, tada mėsa ne taip išdžiūsta, tačiau aš niekuo nedengiau. Paviršius nebuvo gerai padengtas riebalais, mėsininkas pasistengė ir su oda nupjaustė ir riebalus, tačiau kaip bebūtų keista, labai smarkiai mėsa neperdžiūvo. Štai taip ji atrodė po 2,5 valandų orkaitėje.
Paliekame mėsą truputį pamirkti kepant iš moliūgų, daržovių ir pačios mėsos ištekėjusiame skystyje, neverta jos pjaustyti iš karto tik ištrauktos iš orkaitės. Tada nuraišiojame virveles. Jeigu valgome karštą, supjaustome ją storesniais gabalėliais, ir patiekiame kartu su daržovėmis iš puodo, virtomis bulvėmis. Taip pat tinka ir kokios nors raugintos ar marinuotos daržovės.
O kai likusi mėsa atšals per naktį šaldytuve, ją galima supjaustyti ir kelių milimetrų storio griežinėliais, dėti ant juodos duonos riekės, užtepti truputį garstyčių ar krienų ir valgyti vakarienei.
Visai skanu, ypač turint omenyje, kiek toji mėsa kainavo. Tokio kiekio savaitei užteks per akis, kepta mėsa šaldytuve savaitę išstovės ramiai. Galima truputį pažaisti, nukošus išsiskyrusį skystį, jį nuvirinus ir sutirštinus, tada sudėjus gabalėliais supjaustytą mėsą – gausis labai greitas troškinys. Skystyje su daržovėmis galima išvirti žirnių ar pupų, įmetus rūkytų lašinių skūrelę, arba pertrinti daržoves per sietelį ir patiekti mėsą su daržovių piure. Šalta mėsa puikiai dera su nepernelyg saldžia obuoliene ar bruknių ir kriaušių uogiene. Galų gale, galima viską smulkiai sukapoti, suvynioti į lavašą su trupučiu majonezo ir pakepintomis ir nuluptomis paprikomis. Vos truputis fantazijos, ir nebereikia bijoti, kad kasdien valgoma ta pati mėsa atsibos.