Tai vis labiau populiarėjantis kokteilis, populiarumu beveik jau pasiekęs Bloody Mary ir Margarita. Istoriškai kilęs iš Kubos, kur vergai gerdavo traiškytų cukrašvendrių gėrimą, pastiprintą romu. Vėliau, kaip pasakoja legenda, jį labai mėgo Hemingvėjus. Tai kas gi tai per stebuklinis gėrimas?
Vienam mojito ( lietuviškom raidėm tariasi “moCHYto” ) kokteiliui reikės 2 skiltelių laimo, šakelės mėtos arba šaltmėtės ( tik pipirmėtė nelabai tinka ), ir šaukštelio cukraus.
Laimą metame į stiklinę, mėtos lapelius nuskinam ir metam ten pat, palikdami truputį pabaigai, užpilame cukrum. Imam piestelę ar kitokį ilgą medinį daiktą ( man tinka medinio šaukšto kotas ), ir kalam viską, traiškom ir mėtą, ir laimą, ir nepamirštam per laimo skūrą užvažiuot, ne tik per minkštimą.
Tuomet užpilame iki viršaus ledo, geriausia traiškyto, o ne kubeliais, na, bet tai ne tiek svarbu. Ant viršaus pilame čierką romo. Pilsit bespalvį romą, baltą bacardi kokį nors – kokteilis bus skaidrus, tamsų, kaip aš – bus šviesiai rusvas.
Ir dar kliustelim gazuoto vandens ant viršaus, club soda taip sakant, ar šiaip kokio mineralinio, ir viską išmaišome. Likusią mėtos šakelę truputį patrinam tarp pirštų, kad imtų kvepėti ( bet ne taip smarkiai, kad susitraiškytų ir dingtų vaizdas ), ir padedam ant viršaus. Padekoruojame laimo skiltele. Šiaudelio geriausia iš vis nereikia, bet jeigu su šiaudeliu, tai jis turi būti toks trumpas, kad geriant nosis atsidurtų virš stiklinės ir uostų mėtos kvapą, o idealiausiai, kad ji bestųsi į pačią mėtos šakelę.
Dar galima iš cukraus ir vandens išvirti sirupą, atvėsinti, ir įmesti ten kelias sutraiškytas mėtos šakeles, kad įsigertų. Toks sirupas tiks vietoj mėtos ir cukraus recepte, ir išsilaiko žymiai ilgiau, nei šviežios mėtos šakelės, todėl baruose naudoja būtent tokį, vadindami tą sirupą “mojito sirupas”, nors iš tikrųjų turėtų būti “mėtinis”.
Brangiausiajai padariau, tai komentaras buvo “dabar bijosiu tapti alkoholike, vieną išgėriau, ir antro norisi” :{)
Į sveikatą!