Girdėjau tokių nuomonių, jog vyrai, skirtingai nuo moterų, salotų nevalgo, vadina jas “triušių maistu”, ir apskritai net nemoka jų paruošti. Noriu paprieštarauti, valgo – kartą per metus, bet valgo. Tikras vyriškas maistas – bokalas alaus, didelis šmotas mėsos, galbūt dar kepta bulvė prie jos, tačiau karts nuo karto, tomis akimirkomis, kai norisi pamaloninti savo gerąją, gražiąją ir švelniąją pusę, prisimenu ir salotas. Be to, netgi tokį elementarų dalyką, kaip salotos, galima paruošti kaip nors įpatingai, paišsidirbinėjant.

Taigis, keletas receptėlių, arba vakarienė iš salotų su priedais.

Kiekvienas iš šių receptų, jeigu visiškai pamirštume ir nekreiptume dėmesio į prezentaciją, pagaminamas per kelias minutes, ir skonis ar maistingumas nuo to nenukentėtų. Tačiau kartais, tarkim, įpatinga proga, ar tiesiog šiaip norint pamaloninti akį, galima pagaminti tą patį patiekalą kiek kitaip. Jeigu tingite žaisti, pusės instrukcijų galima ir nepaisyti.

Visų pirma, kokią valandą prieš gaminant, imame žalią svogūną, atpjauname nuo koto pusės kokių 5cm ilgio gabalėlį, ir vieną jo pusę įpjaustome išilgai, bet taip, kad supjaustytos dalys neatsiskirtų nuo sveikosios:

Pagaminame dar vieną tokį patį, jeigu nepavyktų pirmasis. Imame dubenėlį, pilame į jį šalto vandens ( jeigu su ledukais – dar geriau ), įmetame paruoštus svogūnus, ir dedame dubenėlį į šaldytuvą.

Kažkur po valandos grįžtame į virtuvę. Pomidorą pjaustome plonais griežinėliais, panašaus storio griežinėliais pjaustome šviežią mozzarella sūrį.

Pomidorus ir mozzarella dėliojame ant lėkštės apvaliai, kad vienas su kitu persidengtų. Smulkiai sukapojame ( arba supjaustome chiffonade ) apie penkis baziliko lapelius ir beriame ant viršaus. Vienos salotos paruoštos, belieka pagaminti užpilą.

Užpilui reikia šaukšto balzamo acto ( jeigu taip lietuviškai “balsamic vinegar” ), dviejų šaukštų alyvų aliejaus ir sutraiškytos česnako skiltelės + pipirai + druska. Viską supilame į nedidelį sandariai užsidarantį indą, uždengiame, ir gerai sukratome, kad gautųsi toks vinegretas. Užpilame ant salotų. Balzamo actas yra juodas, todėl kiek susigadins vaizdas. Geriau būtų naudoti peletrūno actą ( tarragon vinegar ), kurį galime pasigaminti, į vyno actą įmetus keletą peletrūno lapelių, sukračius ir kelias dienas palaikius. Tokiu atveju vinegretas gautųsi skaidrus. Deja, tam reikėjo pasiruošti iš anksto.

Nuotrauką rasite apačioje. Šiaip reikėjo pilti daugiau vinegreto, bet nenorėjau, kad vaizdas susigadintų dar labiau. Užtat skonis geras. Jeigu paliktume pastovėti kurį laiką, būtų dar skaniau.

Viską pabarstome šviežiai maltais pipirais, ir, jeigu reikia, druska, ir vienos salotos baigtos. Tai itališkų salotų versija, itališkai vadinasi “Insalata Caprese”.

*    *    *

Važiuojam toliau.

Imame pusę agurko, supjaustome smulkiais kubeliais. Receptas siūlo pabarstyti druska ir palikti pusvalandžiui rėtyje virš kriauklės, kad nuvarvėtų skystis, po to perplauti. Galima taip ir nežaisti, tiesiog supjausčius sukrauti ant popierinio rankšluosčio ir nuspausti drėgmę. Smulkiai sukapojame du svogūno laiškus ( taip, galima ir be jų apseiti, kas nemėgsta )

Agurkus ir svogūnus krauname į lėkštę, užpilame truputį alyvų aliejaus, šaukštelį medaus, ir šakelę-dvi smulkiai sukapoto šviežio mairūno. Galima vietoj šviežio berti perpus mažiau džiovinto. Pabarstome šviežiai maltais pipirais. Viską pašlakstome citrinos sultimis ir gerai išmaišome. Ant dugno atsiras skysčio, jį atsargiai nupilame, arba šaukštu nugriebiame agurkus nuo skysčio ir krauname į gražią lėkštelę.

Pasižiūrime šaldytuve, kad gavosi iš paruoštų svogūnų. O turėjo gautis tokios susiraičiusios “gėlytės”:

Imame tą, kuri gavosi gražesnė, ir smeigiame į vidurį salotų, kad būtų gražiau.

Antros salotos baigtos. Pavadinkime jas “agurkų salotos su medumi”.

*    *    *

Toliau truputį sudėtingesnės, nors iš esmės irgi labai lengvai pagaminamos.

Imame du portobello grybus. Turėtų tikti bet koks didelis grybas – baravykas, žvynabudė, didelė rudmėsė ar kažkas tokio. Grybus nuplauname, nupjauname kotą. Apačią sutepame jau minėtu balzamo acto vinegretu.

Krauname abi kepurėles ant grilio ar storos keptuvės kotų į viršų, kepame ant vidutinės ugnies apie keturias minutes, arba kol atsiras “grilio žymės”. Kol kepa, išskobiame du geltonus pomidorus. Jaunų salotų lapelius palaistome vinegretu ir sumaišome, tuomet tas salotas krauname į pomidorų vidų.

Variantas – vietoj vinegreto paruošti saldžiųjų pipirų padažą: pipirus ( paprikas ) pakepinti orkaitėje ar tiesiai ant dujinės liepsnos, kol paviršius apkeps ir vietomis pajuoduos. Tuomet tą odelę nulupame, likusius pipirus sumalame mikseryje su trupučiu alyvų aliejaus, ir pilame ant salotų.

Iškepusius grybus supjaustome nedideliais ruoželiais ( įstrižai link kepurėlės centro ), ir tuos ruoželius gražiai išdėliojame ant lėkštelės. Dirbame greitai, šilti grybai skanesni. Gauname kažką panašaus į tai:

Į vidurį krauname paruoštą pomidorą. Tai vadinasi paprastai: portobello grybų salotos.

Štai ir viskas. Krauname viską ant stalo, įpilame taures vyno ( turbūt labiau tiktų baltas, tačiau raudonas pinot noir irgi visai neblogai prie grybų ), ir kviečiame brangiausiąją ar brangiausiąjį romantiškai vakarienei.

Skanaus!