Seniai jau nedėjau receptų, metas pasitaisyti. Štai labai gaivinančios šaltos sriubos receptas. O gal ne sriubos, o deserto? O gal kokteilio? Spręskite patys.
Paimkime keturis stambius, kietus ir rūgščius obuolius. Čia JAV tam puikiai tinka “Granny Smith” veislės, Lietuvoje tiks “antaniniai”. Nors iš esmės tiktų bet kokie, svarbu, kad nelabai byrantys. Tuoj pamatysite, kodėl.
Taigi, imame tuos keturis obuolius ( apie 1kg ), ir du iš jų nuskutame. Tuomet imame tokį daikčiuką, kuris vadinasi “melon baller” ( kuriuo iš arbūzų ir melionų daromi burbuliukai ), ir pridarome iš tų dviejų obuolių mažų rutuliukų, va taip:
Stiklinę Port vyno statome ant ugnies, kai tik atsiras pirmieji burbuliukai – nuimame ir užpilame rutuliukus ( aš kaip koks poetas brač ). Paslėgiame, kad būtų panirę, nes jie norės išplaukti. Kai praauš, statome į šaldytuvą, ir paliekame iki kitos dienos. Tų “skylėtų” likusių obuolių nemetam, tiesiog sandariai uždarome į maišelį, kad nejuoduotų.
Kitą dieną nulupame ir supjaustome du likusius obuolius, o taip pat likučius nuo vakar. Krauname į puodą, užpilame buteliu ( 0,7L ) riesling vyno ( arba kito balto ir kuo sausesnio ). Įmetame pagaliuką cinamono, arba malto, jeigu kitokio nėr, apie dešimt gvazdikėlių, tris šaukštus “arrowroot” ( arba galima keisti kukurūziniu krakmolu, ar net ir paprastu bulviniu ), ir artipilnę stiklinę cukraus. Verdame ant lėtos ugnies apie pusvalandį, kol obuoliai suminkštės. Paragaukite ir paderinkite cukrų, jeigu reikia.
Tuo tarpu, kol verda, pasikepinkime truputį lazdynų riešutų, na, kokį ketvirtį stiklinės. Orkaitę įkaitiname iki 130-135C, riešutus paberiame ant skardos ir kepame apie 20 minučių. Pastebėjau, kad kuo daugiau riešutų, tuo ilgiau užtrunka, tarkim, jeigu pusantros stiklinės riešutų – jie keps jau apie 25 min ar net pusvalandį. Prisiderinkite asmeniškai pagal jūsų orkaitę. Galima, žinoma, naudoti ir nekeptus riešutus, bet labai rekomenduoju pabandyti būtent taip: labai išryškėja riešutų aromatas. Iškepusių riešutų odelė sutrūkinėja, o “mėsa” tampa geltona, truputį į rudumą. Taip pat galima kepti juos ir karštesnėje orkaitėje, bet tuomet reikia labai žiūrėti, nes tarp “iškepusių” ir “sudegusių” didesniame karštyje – labai netoli, vos pora minučių.
Iškeptus riešutus susukame į švarų virtuvinį rankšluostį, duodame jiems truputį pašusti, kokias 10 minučių, o tuomet, neišvyniodami rankšluosčio, patriname riešutus tarp delnų, stipriai ir energingai. Dauguma odelių nusilups ir nukris. Bus tokių “užsispyrusių”, kurios nenusilupa, tai normalu.
Palyginimui, kairėje apkepti riešutai, dešinėje – nekepti. Paragaukite kiekvieno, garantuoju, pajusite skirtumą.
Riešutus smulkiai sukapojame ar sutriname piestelėje, ir užpilame šaukštu medaus. Gerai sumaišome, kad gautųsi lipni ir gan kieta masė.
O tuo tarpu ir obuoliai išvirs. Išimame iš jų atidirbusius gvazdikėlius su cinamonu, o obuolius pertriname per sietelį. Rekomenduočiau būtent sietelį, o ne blenderį, kur kas įdomesnė tekstūra gaunasi, o blenderis be jokių emocijų obuolius pavers vaikiška tyrele.
Atvėsiname obuolių masę iki kambario temperatūros ir įmaišome du šaukštus konjako bei pusę stiklinės riebios grietinėlės ( Amerikoje – “heavy whipping cream” ). Gerai sumaišome, nupilame apie stiklinę masės atskirai ir sumaišome ją su maždaug puse stiklinės Port vyno, kuriame mirko obuoliai. Tuomet kišame į šaldytuvą ir gerai atšaldome.
O su tais obuolių rutuliukais darome taip: viename rutuliuko šone ( pačiame negražiausiame ) išskobiame kūgio formos skylutę, o į tą skylutę prikemšame riešutų masės ir paspaudinėjame, kad gerai priliptų ir neiškristų.
Ir prigaminame štai tokių “riešutėlių”:
Dabar surinkimas. Atsimenate, atsidėjome truputį sriubos ir sumaišėme su Portu? Visa tai supilame į plastikinį buteliuką su skylute, tipo “nuo garstyčių ar kečupo”. Į lėkštę pilame sriubos, tuomet buteliuku sriubos paviršiuje užpiešiame raidę S arba šleivą trejetą, ar gyvatę, kaip kam fantazija neša, žodžiu tokį vingiuotą kringelį. Per jo vidurį atsargiai pertraukiame šakutės kraštu. Padekoruojame “riešutėliais” ir mėtos šakele. Žinoma, nereikėtų tiek pilti, kiek artimesnėje lėkštėje, čia vis iš to godumo taip.
Na, ir skanaus, ( o gal į sveikatą? ;{) )
P.S. Lietuvoje vietoj Port’o naudočiau aronijų arba juodųjų serbentų vyną, sumaišytą su trupučiu brendžio ( kažkodėl į galvą lenda “dzūkiška naminukė” vietoj brendžio, bet neįsitikinęs, kad ji čia tiktų ), o vietoj rizlingo – irgi kokį rūgštesnį lietuvišką, galbūt netgi naminį obuolių. Galima, žinoma, sukurpti ir nealkoholinę versiją, su sultimis ar atskiestu sirupu, na bet jau tai būtų ne tas :{)