Dar vienas lietuviškas patiekalas, kad jau pradėjom. Ir vėlgi tik su viena (nelabai kokia) nuotrauka, tačiau skonis… jeigu jau tai ne Lietuvos kaimiškos ( šįkart aukštaitiškos ) virtuvės skonis, tai tada nežinau, kas tai yra.
Skryliai, arba dar liaudyje vadinami “lazankėmis” – tai iškočioti tešlos kvadratai arba rombai, išvirti vandenyje, nugarinti ir pateikti su padažu, kartais spirgučių, kartais saldžiu, priklauso nuo šeimininkės nuotaikos. Užtikau netyčia ir kiek kitokį receptėlį, kur iš skrylių padaroma savotiška lazanja. Pasidarė net įdomu, ar pavadinimai “lazankės” ir “lazanja” turi ką nors bendro :{)
Žodžiu darom taip. Užminkom tešlą: bliūde sumaišome 1 kiaušinį, 2 trynius, šaukštelį druskos, vieno svogūno sunką ( sutarkuoti per bulvinę tarką, nuspausti per merlę ) + miltų. Kiek tiksliai miltų reikia – nepasakysiu, nes tai neįmanoma, vienų miltai bus sausesni, kitų drėgnesni. Darome taip: pilame stiklinę, išmaišome, žiūrime kas gavosi. Jeigu per skysta ( o tikrai bus per skysta ) – pilame dar pusę stiklinės, išmaišome, bandome minkyti, ir taip toliau, kol gausime minkomą konsistensiją. Jeigu gavosi pernelyg kieta, tada dar truputį svogūnų sunkos ar tiesiog vandens. Ir taip toliau. Minkome apie 15 minučių, kol nebelimpa prie rankų, paliekame pastovėti pusvalandžiui.
Keptuvėje paspirginame lašinukus ( galima perpus su kumpiu ), kai jie paruduoja – ten pat beriame sukapotą svogūną, pakepiname, kol paruduos, tik atsargiai, kad nepridegtų. Namie rūkyti lašinukai čia geriausia, amerikoniški iš bėdos irgi tinka. Tai bus pirmasis įdaras.
Kol spirga viskas, padarome antrą. 250g bet kokio tarkuojamo sūrio smulkiai sutarkuojame. Atskiriame trynius nuo baltymų 2 kiaušiniams, trynius sutriname ( kalambūras ) ir sumaišome su žiupsneliu druskos ir žiupsniu kmynų, baltymus išplakame iki putų, tuomet viską atsargiai sumaišome.
Tešlą iškočiojame plonai, kažkur 1-2mm storio. Pjaustome kvadračiukais, kažkur 4x4cm, iš akies ten, tikslumas nesvarbu, ir paverdame juos pasūdytame vandenyje, kol iškils į paviršių, tuomet supilam į rėtį ir perliejam šaltu vandeniu, kad nepradėtų lipti tarpusavyje.
Imame indą, ištepliojame dugną ir sieneles sviestu, ir išklojame dugną skryliais taip, kad jie vienas su kitu persidengtų. Pabarstome ant viršaus spirgučių/svogūnų mišinio. Užklojame dar vieną sluoksnį skrylių. Atsargiai užtepame sluoksnį sūrio įdaro. Vėl skrylių. Ir taip toliau. Viršutinis sluoksnis turi būti iš skrylių. Jį patepame kiaušinio plakiniu, užmetame keletą kąsniukų sviesto, ir kišame į orkaitę. 190C, apie valandą, kepti atidengtą ( arba uždengtą, o atidengti į pabaigą. Žiūrint, kokio traškumo skrylių norite ). Kol kepa, likusiuose nuo spirgų taukuose pakepiname pusgriežiniais supjaustytus svogūnus. Kepame lėtai, neskubėdami, kad neprisviltų, o gražiai karamelizuotųsi. Kai iškepa, sumaišome su grietine. Gauname tokį lietuvišką “onion dip” :{)
Iškepęs atrodys kažkur šitaip ( tik galbūt jums taip viršutinis sluoksnis neišsiklaipys, jeigu nedarysite kaip aš ir labiau uždengsite skrylius vieną ant kito ):
Supjaustome gabalėliais, jau lėkštėje uždedame svogūnų padažo.
Skanaus, ir, be abejonės, į sveikatą. Užgerti geriausia rūgpieniu, gira ar alumi.
По-русски тут, “СКРИЛЯЙ”, хотя блюдо должно называться примерно как “запенканка со скрилями”.