Receptas iš 1927m išleistos švediškos knygos “Prinsessornas kokbok”, arba “Princesių valgio gaminimo knyga”. Ją parašė Jenny Åkerström, kuri tais laikais vadovavo garsiausiai šalyje kulinarinei mokyklai. Šią mokyklą lankė ir trys Švedijos princesės, Margaretha, Märtha ir Astrid, ir knygos autorė nusprendė būtent joms dedikuoti savo knygą.

Sūdyta lašiša švediškai (Gravad lax)

2kg šviežios lašišos
2 šaukštai rupios druskos
1 arb.š. sutraiškytų baltųjų pipirų
2 šaukštai cukraus
Ant peilio galo salpeterio (salietros)
1 didelis pundelis krapų

Vidurinė didelės lašišos dalis (ties pilvu) čia tinka labiausiai. Nuo lašišos gabalo nuskusti žvynus, gerai nuvalyti švariu medžiagos gabalu. Jeigu jį reikėtų nuskalauti, darykite tai greitai, ir po to būtinai nusausinkite švariu medžiagos gabalu. Nupjaukite lašišos file, išpjaukite ašakas ir visus smulkius kauliukus. Cukrų, salietrą, sutraiškytus (ne sumaltus!) baltuosius pipirus ir rupią druską sumaišykite ir įtrinkite į gabalėlius iš mėsos pusės. Uždėkite gausiai krapų, ir abi lašišos puseles sudėkite vieną ant kitos taip, kad storoji pusė vienos file liestųsi su kitos file plonąja. Virš lašišos ir po ja taip pat pridėkite daug krapų, lašišą lengvai paslėkite tarp dviejų pjaustymo lentelių ir laikykite šaltai iki kitos dienos.

Tada nuvalykite nuo lašišos prieskonius, ir ją supjaustykite įstrižai, kaip galima gražesniais ir vienodais griežinėliais, taip, kad ant jų neliktų odos. Odą galima supjaustyti ilgomis juostelėmis ir iškepti svieste. Griežinėlius gražiai sudėkite eilutėmis ant šaltos lėkštelės, ir ant kiekvieno uždėkite po mažą šakelę šviežių krapų. Aplinkui apdėliokite keptos odos juostelėmis.

Prie sūdytos lašišos pateikiamas geras aliejus, actas, cukrus, balti pipirai, druska ir prancūziškos garstyčios. Geriausia, kai kiekvienas kiekvienas pats sau susimaišo norimą padažą, savo lėkštelėje.

Pastaba: lygiai taip pat galima pagaminti lašišinius bei gėlavandenius upėtakius.

Variacija:

Tiems, kas nemėgsta žalios lašišos, griežinėlius galima sudėti į sviestinį popierių ir užlankstyti kraštus. Tada šie griežinėliai greitai pakepami ant grilio ar didelėje keptuvėje 1-2 minutes. Prie šiltos lašišos galima pateikti grietinėlėje pakaitintus špinatus.

—-recepto pabaiga—-

Nuo savęs pridursiu, kad kepta odelė bei recepto variacija atsirado tik vėlėsnėje knygos versijoje, “Prinsessornas nya kokbok” (Naujoji princesių maisto gaminimo knyga), išleistoje 1948m, pirmame variante jų nebuvo.

Lašišos iliustracija nušvilpta iš čia.

Tai nėra pati pirmiausia lašišos versija, nes žymiai anksčiau nei 1927m, gūdžiame X-ajame amžiuje lašišą panašiai gamindavo vikingai, tik jie, žuvį prikimšę žalumynų ir gerai įtrynę druska, paprasčiausiai užkasdavo ją po žeme. Visi prieskoniai buvo reikalingi ne skoniui pagerinti, o tam, kad žuvis greitai nesupūtų, o užkasdavo irgi greičiausiai tam, kad laukiniai žvėrys nesuėstų. Kas iš jos likdavo, kai ji pagulėdavo ilgesnį laiką užkasta, galime tik spėlioti (nors galima, aišku, ir pabandyti atkurti originalųjį receptą. Yra savanorių degustatorių?). Iki šių laikų liko tik originalus recepto pavadinimas, gravad lax, kas išvertus ir reiškia “palaidota lašiša”.