Apgulties meniu
1870-1871 metais Bismarko kariuomenė laikė Paryžių apgultyje. Maisto stygius privertė paryžiečius valgyti tai, kas yra, tačiau net ir tokią akimirką restoranai pateikė “tą, kas yra” su tik jiems būdinga elegancija, maksimaliai derindami patiekalus, padažus ir garnyrus. Štai kavinės Voisin kalėdinis meniu. Ėjo 99-oji apgulties diena.
Beržų sulos utilizavimas
Greičiausiai visi, kam reikia, tai jau seniai žino, o kas nežino – primenu: jau beveik baigėsi beržų sulos sezonas. Kai tik išsprogs pirmieji beržų lapeliai, sulos nebebus. Žinoma, galima bus ragauti tuos pačius jaunus beržų lapelius, bet čia jau kita istorija. Taigi ta proga atlikau nediduką eksperimentą. Seniai norėjau tai pamėginti, bet vis pramiegodavau sezoną. […]
Apie medžių gelbėjimą
Šis žurnalo įrašas garantuotai nepatiks žaliesiems (ne policininkams, tiems kitiems), mažų ir didelių gyvūnėlių mylėtojams, vegetarams bei kai kuriems bebrams. Jis gali patikti alaus mėgėjams beigi medžiotojams, o mėgstantys žiūrėti į kraują ir aštrius pjaunančius įrankius turėtų cypauti iš džiaugsmo. Jeigu ką, aš jus perspėjau. Įraše taip pat bus keletas gan neįprastų receptų.
Pokštai su grūdais
Beveik kiekvienas giros receptas, kurį rasite internete, turės sudėtyje cukraus. Net ir tas, kuris „pats tikriausias, ne erzacinis, o tas, kurį gėrė ir mėgo mūsų senoliai“. Tai iš esmės yra reikalinga, nes antraip mielės nelabai turės ką versti į angliarūgštę ir alkoholį. Bet sakykit jūs man, iš kur mūsų senoliai galėjo turėti cukraus? Gerai, XIXa […]
Avienos receptai, XXa pradžia
Kad nebūčiau jau toks visas negatyvus, pasiknisau vakar po turimą informaciją ir suradau porą laikraščio “Šeimininkė” numerių, kur aprašyta keletas avienos receptų. Žinoma, jie ne tokie glamūriški, kaip norėtųsi dabartiniam skaitytojui ar kai kuriems Ekspertams, tačiau tais laikais receptai būdavo aprašomi būtent taip. Galiu tik spėti, jog daug prieskonių, kaip ir druska su pipirais, buvo […]
Apie žvėrieną
Naujuosius sutikome su žvėriena. Pasiklojau išvakarėse ant stalo apie 3kg svorio stirnos kumpį, kurį man dovanojo vienas geras žmogus (jo vardo anonimiškumo tikslais neminėsiu, nebent pats prisipažintų :{) ) ir susimąsčiau, ką čia tokio su juo nuveikus. Niekad iki tol reikalo su stirniena neturėjau. Visos gudrios knygutės, visos kaip viena, gąsdino, jog stirniena baisiai sausa, […]