Boeuf Bourguignon
Pats skaniausias troškinys, kurį man kada nors teko valgyti, buvo veršiena, troškinta raudoname vyne; ją ragavau viename aukštos klasės prancūziškame restorane netoli Amsterdamo, baltos staltiesės, sidabriniai įrankiai etc. Tik vėliau sužinojau, jog tai buvo klasikinio prancūzų recepto variacija, ir originalas vadinasi Beouf Bourguignon (bef burgenjon ), arba burgundiška jautiena. Jį gaminti, kaip ir daug klasikinių […]
Naan ir raita
Indai turi tokią krūtą paplotėlį, naan vadinasi. Paprastai lašo formos, minkštas, lankstus, o kai kur vietomis iškilę burbuliukai paskrudę kone iki juodumo. Kandi ir kaifuoji, ir prie kario puikiai tinka. Problema ta, kad jie kepa tą naan dideliuose į žemę įkastuose ąsočiuose, dideliuose tokiuose, gal metro diametro ir pusantro metro gylio, kurių dugne padaryta oro […]
Charčio sriuba
Ar atsimenate valgyklas – mokyklose, institutuose, ar šiaip vidury miesto? Tas pačias, kurios už nepilną rublį, o kartais ir vos už keliasdešimt kapeikų pamaitindavo tarybinį žmogų, kad jis pasistiprinęs galėtų toliau statyti komunizmą? O juk būtent jos išpopuliarino tokius patiekalus ( žinoma, pagamintus labai iškreiptoje formoje ) kaip plovas, Kijevo kotletai, guliašas ir žuvies kotletai. […]
Kaip gimsta tradicijos
Kaip kartais būna keista skaityti receptą, kur reikia BŪTINAI daryti taip, ir ne kitaip, nes kitaip gausis “netikras”, “neoriginalus” patiekalas, ir apskritai. Pvz, kodėl cepelinus būtent reikia gaminti pailgus, o ne, tarkim, apvalius? Kodėl “tikri” barščiai – tik su grietine? Ir t.t. ir pan. Tokiais atvejais siūlau prisiminti vieną seną ir labai pamokančią istoriją.
Uzbekiškas plovas
Kaip žinia, plovų rūšių – dešimtys, o jeigu priskaičiuosime ir visus kitus, pradedant nuo indiško “pilaf” ir baigiant iranietišku “pilaw”, tai ir šimtai. Skirtingiausi paruošimo būdai: kartais plovui visus ingredientus verda atskirai ir sumaišo jau prieš pat kraunant ant stalo, kartais viską sudeda kartu ir verda. Plovas nebūtinai turi būti iš ryžių – jam tinka […]
Antienos paštetas su konjaku ir pistacijomis
Lietuvoje žodžiu “paštetas” dažniausiai vadinamas “kepenėlių paštetas”, kur kepenys su priedais sumaltos į košę. Taip, tai paštetas, bet tai ne vienintelis variantas. Bent jau prancūziškoje virtuvėje paštetu vadintųsi ir “netikras zuikis”, jeigu jis keptas formoje, o ne suformuotas į kepaliuką. Prancūzai šį patiekalą skirsto į du porūšius – “pâté” ir “terrine”, kur pâté – paštetas, […]
Kreminė grybų sriuba
Yra visa gausybė prancūziškų sriubų ( nors dabar jau turbūt reikėtų sakyti, “daugelio tautų” ), kurios prasideda panašiai – nuo velouté ( velūtė ) sriubos pagrindo, kuris, jeigu pakankamai tirštas, vadinsis velouté padažu. Vėlgi, tai, kad skamba sudėtingai, tikrovėje pasirodo gana paprasta. Šiandien parodysiu, kaip gaminti “potage velouté aux champignons” ( potaž velūtė o šampinjon […]
