Uncategorized

Šamanizmai, arba kaip virti vandenį

Na taip, taip, truputėlį šilta lauke. Čia jau su kuo palyginsi – Texase, kai oro temperatūra nukrisdavo iki 32C (90F), džiaugdavomės, kad “kaip maloniai vėsu”. Tačiau tie patys 32C Lietuvoje – “bliamba bliamba kaspernach”. Kaip ten bebūtų, šilti orai – puiki proga paeksperimentuoti su ledu.

Nauja knyga

Pagaliau radau nusipirkti vieną XIXa prancūzišką kulinarinę knygą, kurios ieškojau jau penkerius metus. Kokia tai knyga, gal ne tiek svarbu, įdomiau tai, jog joje radau keletą receptų, kuriuos autorius vadina lietuviškais. Ne lenkiškais (nes antraip jis būtų taip ir parašęs, tokių receptų ten irgi yra), ir ne rusiškais (nors Lietuva tuomet buvo Rusijos sudėtyje). Būtent […]

Kodėl aš niekada nebūsiu virėjas ar virtuvės šefas

Dažnai manęs klausia: Giedriau, kada gi tu pagaliau atsidarysi savo restoraną? Mes pas tave eitume pietauti, tau būtų daug džiaugsmo, pagyrų, bla bla bla. Atsakymas paprastas – niekada. Virtuvė namie ir virtuvė restorane – tai du visiškai skirtingi dalykai. Restorano, kad ir ką bandytų sakyti jo savininkas, pati pirmoji funkcija yra gaminti pinigus. Būtent šitaip. […]

Šaltiena, košeliena, drebučiai

Vis niekaip negaliu atsistebėti receptais, kurie siūlo į paprasčiausią tradicinę šaltieną pilti želatiną. Daugumoje atvejų to visiškai nereikia. Na, nebent gaminate glamūrinius “liesus” drebučius iš kalakutienos krūtinėlės, bet argi tai šaltiena? Ar gali tokie dirbtiniai, nepabijokim to žodžio, “silikoniniai” drebučiai griebti už dūšios?

Pokštai su pieno produktais

Daug kas mėgsta ant duonos užteptą lydytą sūrelį, visokias ten “Mildutes” ir t.t. ir pan. Pažįstu netgi tokių žmonių, kurie jį mėgsta, bet gėdijasi tai prisipažinti, “nes gi ten sudėtyje tiek visokių E!!!”. Jie taip ir gyvena, draskomi vidinių prieštaravimų, ir valgo, ir sąžinė juos graužia, kai tuo tarpu pasigaminti lydytą sūrelį pačiam, namų sąlygomis, […]

Apie dainų žodžių prasmę

“Žalias vynas – ne vanduo, o studentas – ne piemuo” “Aš išgėriau žalio vyno ir parpuoliau ant purvyno” “Ne dėl žalio vyno – dėl žalio žolyno” Ar kada nors pagalvojote, o ką galėtų reikšti tas “žalias” vynas, apie kurį taip dažnai girdime dainose? Galbūt tai “žalias”, jaunas, dar neįrūgęs vynas? Bet tada kodėl jis lyginamas […]

Kartais sprendimas akivaizdus

Ne tik kad akivaizdus, bet dargi ir seniai išrastas kažkieno kito. Mąsčiau apie vištą molyje. Aišku, jeigu višta su plunksnom ir aplinkui gamtoje daug molio, tai iškepti tokią vištą nesudėtinga – išdarinėjai, užmozojai sluoksnį ir įmetei į laužą, o kai iškepa – nulaupai molį kartu su visom plunksnom ir skūra. O va jeigu višta be […]

Apie vyno degustavimą

…arba “aš jau seniai tai įtariau”. 2001 metais prancūzas studentas Frederic Brochet rašė disertaciją, kurioje nusprendė patyrinėti vizualinių sensorių įtaką iš vitis vinifera uogų sulčių fermentavimo būdu gaunamų gėrimų degustavime. Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia, jog disertacijoje daktarantas mėgino išsiaiškinti, ar tai, ką ragautojas mato, kaip nors veikia vyno skonį.

Kalvio nukalta keptuvė

Kalvio nukalta keptuvė

Savaitgalį susipažinau su nauja drauge. Ji mane praktiškai išvarė iš proto savo temperamentu, tokia karšta, tiesiog alsuojanti karščiu. Jos norai keičiasi kas minutę: tik užsižiopsok, ir ji, įnoringoji, jau garsiai reikalauja dėmesio. Bet aš labai noriu tikėti, jog ši pirmoji aistringa diena nebus tik vieno savaitgalio nuotykis ir visa tai virs ilgamete draugyste.

Apgulties meniu

Apgulties meniu

1870-1871 metais Bismarko kariuomenė laikė Paryžių apgultyje. Maisto stygius privertė paryžiečius valgyti tai, kas yra, tačiau net ir tokią akimirką restoranai pateikė “tą, kas yra” su tik jiems būdinga elegancija, maksimaliai derindami patiekalus, padažus ir garnyrus. Štai kavinės Voisin kalėdinis meniu. Ėjo 99-oji apgulties diena.