Beržų sulos utilizavimas
Greičiausiai visi, kam reikia, tai jau seniai žino, o kas nežino – primenu: jau beveik baigėsi beržų sulos sezonas. Kai tik išsprogs pirmieji beržų lapeliai, sulos nebebus. Žinoma, galima bus ragauti tuos pačius jaunus beržų lapelius, bet čia jau kita istorija. Taigi ta proga atlikau nediduką eksperimentą. Seniai norėjau tai pamėginti, bet vis pramiegodavau sezoną. […]
Pokštai su grūdais
Beveik kiekvienas giros receptas, kurį rasite internete, turės sudėtyje cukraus. Net ir tas, kuris „pats tikriausias, ne erzacinis, o tas, kurį gėrė ir mėgo mūsų senoliai“. Tai iš esmės yra reikalinga, nes antraip mielės nelabai turės ką versti į angliarūgštę ir alkoholį. Bet sakykit jūs man, iš kur mūsų senoliai galėjo turėti cukraus? Gerai, XIXa […]
Obuoliai su E
Kur pažvelgsi, visur E, E, E… Štai kad ir paprasčiausio obuolio sudėtis: Antioksidatoriai ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: askorbo rūgštis E300, citrinų rūgštis E330, vyno rūgštis E334, gintaro rūgštis E363, nikotino rūgštis E375 Dažikliai: ribuflavinas E101, chlorofilas E140, karotinas E160a, antocianas E163, taninas E181 Aromatizatoriai: amilo ir izoamilo acetatai, etilo acetatas, feniletilo acetatas, etil-n-butanoatas, dietilmalonatas, metil-3-etilbutanoatas, […]
Apie peilius
Jaučiu keistą fetišą aštriems peiliams. Įtariu, kad jeigu kas rytą skusčiausi barzdą, nusipirkčiau būtent tą, senovišką skustuvą plonyčiu užgalandinimo kampu, kur netgi vos prisilietus ir švelniai spustelėjus pirštu ašmenys sminga į odą. Juk kiekvienas daiktas turi turėti savo paskirtį. “Žiliet” turi kaboti ant pakabos spintoje. Apie “Šik” apskritai geriau patylėkim. O prie skutimosi veidrodžio – […]
Ekstremalioji virtuvė
Alaus, alaus duos Dievas daugiau Per visą naktelę alum lijo Alum lijo, apyniais snigo Tekėjo upeliai brangvynelio Ar žinote, kas tai yra “ekstremalioji virtuvė”? Kaip sakote? Pasiruošimas giminės susitikimui? Oi ne, toks pasiruošimas – juokų darbas. Ne, tai ir ne kavinės virtuvė piko metu. Netgi ne restoranas. Sėskitės aplink prie laužo, pasiųskit kaušą midaus ratu. […]
Laukinė kulinarija
Vakar apturėjau kulinarinę treniruotę, galima sakyti, generalinę repeticiją prieš didįjį vasaros pabaigos kepimą ant Apuolės piliakalnio. Iš karto labai atsiprašau visų, kuriems nepranešiau apie tai, nors ir prašėte. Tai buvo ne demonstracija, bet pakankamai intensyvus ir daug streso keliantis mokymosi procesas, ir nebūtinai efektingai atrodantis. Plius, technologiją irgi reikia iš pradžių atidirbti, ir tik tuomet […]
Ratafija iš vyšnių
Tęsiant vyšnių temą. Iš 1756m knygos “Cuisinière bourgeoise”: Ratafia de Cerises Paimkite prisirpusių vyšnių, išimkite kauliukus ir nuimkite kotukus, sudėkite į ąsotį ir sugrūskite kartu su avietėmis. Palikite keturias ar penkias dienas, kad išsigulėtų, kiekvieną dieną maišykite du-tris kartus, tuomet gerai išspauskite iš jų sultis, kurias išmatuokite, ir trims kvortoms sulčių įpilkite dvi kvortas degtinės, […]
Apie minkštimą, kauliukus ir cianidą (vyšnios)
Kaip žinia, šiuo metu pats vyšnių sezono įkarštis. Net ir rūgščiosios vyšnios, kiek vėlyvesnės už trešnes, jau prisirpo, ir pats laikas jas rinkti, kol už žmones to nepadarė varnėnai. Ta proga iš kaimo pririnkome (na kaip “pririnkome”, pririnko už mane, aš tik gavau :{) ) didžiulį krepšį vyšnių. Tuo pačiu pasistojo ir pakankamai svarbus utilizacijos […]